Psichologė Oksana Malinauskienė: „Šiuolaikinis paauglys turi save sukonstruoti tarsi dėlionę“

„Paauglystę galima būtų traktuoti kaip tam tikrą spalvingą kritinį laikotarpį, kai jaunas žmogus turi priimti ne tik individualius iššūkiu kylančius dėl individualių aplinkos pokyčių, bet tuo pačiu tenka ir prie jų prisitaikyti. Tad galima būtų teigti, kad visi paaugliai, koks bebūtų laikmetis, išgyvena tam tikrą amžiaus krizę ir uždaviniai, kuriuos jie turi spręsti, nekinta. Jiems tenka prisitaikyti prie fiziologinių, pažintinių ir psichosocialinių pokyčių, siekiant išsigryninti vertybių sistemą ir atrasti save“,  – teigia Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Psichologijos instituto lektorė, psichologė dr. Oksana Malinauskienė, kalbėdama apie pagrindinius iššūkius, kylančius paauglystės laikotarpiu naujoje tinklaidėje tėvams apie paauglius „Tėvų kanalas“

Pagrindiniai paauglystės laikotarpiu kylantys sunkumai

Būtent paauglystėje kyla pagrindiniai klausimai: kas aš esu? Koks noriu ir turiu būti? Paaugliai intensyviai bando surasti savo tapatumą. Nemažiau svarbu yra nustatyti ir efektyvius socialinius santykius su abiejų lyčių atstovais, siekiant išmokti bendrauti, ieškoti kito žmogaus, burtis į grupeles ir išryškinti savo seksualumą. Natūralu, kad šių uždavinių sprendimas reikalauja laiko ir vidinių galių, todėl atsiranda rizika patirti vienokio ar kitokio pobūdžio nesklandumus. Tad sunkumai, su kuriais susiduria šiuolaikiniai paaugliai yra būdingi tam tikro amžiaus tarpsnio žmonėms, nepaisant laikmečio.

„Šiuolaikinis paauglys turi save sukonstruoti tarsi dėlionę į vieną darnią visumą. O tai tikrai nėra lengva užduotis. Dėl to paauglystėje tenka išgyventi tikrą emocijų ir jausmų dramą, kas gali atsispindėti ir elgesyje. Jei lygintume ar šiuolaikiniai paaugliai, skiriasi nuo tų, kurie buvo žymiai anksčiau, tuomet reiktų kalbėti ne apie amžiaus, bet istorinės epochos įtaką. Vadinasi kiekviena karta yra paženklinta tam tikromis istorinėmis, visuomeninėmis ir kultūrinėmis situacijomis. Tad šiuolaikinio paauglio, gimusio po 2000-ųjų metų, esminis raidos skirtumas, nuo kitų kartų paauglių, yra gebėjimas naudotis įvairiomis technologijomis. Jis yra įgudęs socialinių tinklų vartotojas, kompiuterinių žaidimų lošėjas, dėl to kyla rizika, kad jis lengviau sukuria savo identitetą virtualiame, o ne realiame pasaulyje. Todėl didelė tikimybė, kad nemokėdamas adaptuotis, paauglys bus pasyvesnis ir patirs daugiau sunkumų bendraudamas su bendraamžiais, suaugusiaisiais bei bus menka mokymosi motyvacija ir pažangumas. Dėl to, didėja atskirties ir vienišumo jausmas“, – savo įžvalgomis apie paauglystėje kylančius sunkumus dalijosi MRU psichologė.

Pandemijos įtaka paauglių psichinei sveikatai

Karantino laikotarpis, be abejonės, turi tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių paauglių psichinei sveikatai. Moksliniai tyrimai, atlikti 2020-2021 metais parodė, kad visame pasaulyje vykstanti pandemija ir nuotolinis mokymasis turi tiesioginį ryšį su paauglių padidėjusiu nerimu, depresijos simptomais ir padidėjusiu socialinės izoliacijos jausmu bei sunkumais, bendraujant su bendraamžiais ir tėvais. Dėl to, dabartiniai paaugliai patiria mažesnį pasitenkinimą gyvenimu.

Anot psichologės dr. O. Malinauskienės, kalbant apie bendravimą šeimoje, turėtų būti susitarimai ir taisyklės, kurių pravartu būtų visiems laikytis ir gerbti savo ribas. Tai leistų paaugliui žinoti jo teises ir jausti atsakomybę. Tuomet, lengviau sukurti gerą emocinį ryšį su tėvais ir suklydus, lengviau pripažinti savo klaidas. Galima teigti, kad paauglio prigimtis yra maištauti, laužyti nustatytas taisykles ir peržengti nustatytas ribas.

Psichologės patarimai šiuolaikinių paauglių tėvams

„Šiuolaikinio paauglio tėvams, patarčiau labiau orientuotis į ryšio su savo vaiku kūrimą, kuris tikrai neprasideda tik šiuo raidos laikotarpiu. Svarbu būti šalia ir aiškiai komunikuoti paaugliui, jog „aš tave girdžiu, matau ir suprantu“. Taip pat svarbu stengtis suprasti ir nebūti abejingiems tam, kas vyksta su paaugliu. Toks nuoširdus domėjimasis vaiko gyvenimu, veda į ryšio su juo kūrimą ir stiprinimą. Ir jei nutinka, koks nemalonus įvykis, tai tik esant abipusiam pasitikėjimui, galima pasikalbėti apie tai kas neramina vieną ar kitą pusę. To paties atsako, tada galima tikėtis ir iš savo vaiko, jei tėvai yra atviri ir nuoširdžiai rūpinasi jo problemomis. Svarbūs trys dalykai: nesmerkti, negąsdinti ir nežeminti, o priimti ir būti kartu. O jei yra kokia problema, reiktų ją bandyti spręsti kalbantis tarpusavyje“, – pataria MRU psichologė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: