Psichologė pataria: kaip suplanuoti likusias moksleivių atostogas

Įsibėgėjus vasarai, daugumai tėvų vis dar aktualus klausimas – kaip pasirūpinti vaiko laisvalaikiu jo atostogų metu, kaip planuoti vaiko veiklą, kad laisvalaikis jam būtų malonus, naudingas ir padėtų pasisemti jėgų prieš naujus mokslo metus.

„Tiek suaugusiesiems, tiek vaikams visavertis poilsis yra metas, kai kūnas ir protas atsipalaiduoja, nuslūgsta susikaupusi įtampa ir kasdienis stresas. Mažesniems vaikams įtampą geriau padeda įveikti fizinė veikla. Judėdami, bėgiodami vaikai atsipalaiduoja ir taip visavertiškai pailsi. Tačiau po aktyvaus poilsio vaikui reikalingos ir ramybės akimirkos, kad jis galėtų pabūti su savimi – piešti, žaisti ar kitaip leisti laiką vienumoje. Tėvams verta pasistengti vaiko poilsio režimą pritaikyti pagal jo asmenybę: jei vaikas tylesnis ir ramesnis, jam reikėtų parinkti ramesnę, individualesnę veiklą, o jei jis energingas ir mėgsta išdaigas – reikia numatyti kuo daugiau laiko aktyviai veiklai gamtoje su bendraamžiais“, – pasakoja psichologė Inga Būdvytytė.

Režimas reikalingas ir per atostogas

Kaip ir mokykloje, psichologė namuose rekomenduoja nustatyti dienos režimą. „Vasaros dienotvarkė gali būti ir ne tokia griežta, tačiau jei vaikas laikysis konkretaus plano, jam rudenį bus lengviau grįžti prie mokyklos grafiko. Veiksminga būtų kalendoriuje pažymėti artimiausios savaitės planus. Tai gali būti bendri šeimos planai, pavyzdžiui, išvykos į gamtą ar fizinė veikla, arba nedidelės kūrybinės užduotys, kurias vaikas turėtų per dieną atlikti. Taip vaiko kasdienybė bus labiau struktūrizuota“, – pabrėžia specialistė.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai tėvai dažnai būna darbe, o vaikai daugiau laiko praleidžia vieni, į kalendorių, reikėtų įtraukti svarbių pastabų apie saugumą. „Pavyzdžiui, nurodyti, kad vaikas važiuodamas dviračiu nepamirštų šalmo ir pan. Vyresnius vaikus galima paraginti kurti vasaros dienoraštį, kuriame jie aprašytų, kaip praleido dieną, taip pat savo planus ir užsiėmimus, kurių norėtų imtis artimiausią savaitę. Pasižymės, kaip saugiai maudysis vandens telkinyje, ar laikantis Kelių eismo taisyklių važinės paspirtuku su draugais“, – kalba V. Katilienė.

Pasak jos, praktika rodo, kad per moksleivių atostogas dažnai ne tik vyresni, bet ir nedideli vaikai paliekami vieni kambaryje ar kieme. „Kartais net ir visai dienai. Rezultatas – didesnės ar mažesnės traumos, ašaros, kelionė į ligoninę, gydymo išlaidos, psichologinės pasekmės. Vaikas žaidė lauke ir susilaužė pirštą, kitas – šokinėdamas ant batuto kryptelėjo koją, pasitempė čiurnos raiščius ir susitrenkė galvą, gydymas truko net 10 dienų, trečias nukrito nuo sūpynių, ir dėl galvos sutrenkimo teko gydytis ligoninėje“, – vardijo nelaimingų atsitikimų atvejus V. Katilienė.

Kitos namų aplinkoje vaikų patiriamos traumos – į stalo kampą prasiskeltas antakis, parkritus nuskilęs dantis, apsiplikinimas karšta arbata. „Vaikai nukenčia dėl to, kad dar nėra įgudę įvertinti savo jėgas, neturi didelės patirties ir nėra tokie atsargūs, kaip suaugusieji. Namuose vienus galima palikti 14 metų sulaukusius ir vyresnius vaikus. Tokio amžiaus jie jau yra sąmoningi žmonės, kurie daugiau ar mažiau gali tinkamai įvertinti visas aplinkybes“, – aiškino draudimo bendrovės atstovė.

Laisvalaikis – pagal vaiko charakterį

Pasak I. Būdvytytės, šis procesas ne tik padės vaikams mokytis organizuoti savo laiką, bet ir skatins mąstymą ir kūrybiškumą, taip pat lavins rašymo ir skaitymo įgūdžius.

Kadangi pastaraisiais mokslo metais moksleiviai mokėsi nuotoliniu būdu, todėl, pasak psichologės, vasarą vaikus reikia paskatinti atsitraukti nuo išmaniųjų įrenginių ir užsiimti kita veikla, daugiau būti gamtoje. „Vasarą vaikus galima užrašyti į įvairias sporto, poilsio ir temines stovyklas ar dienos būrelius. Dalyvaudami bendroje veikloje vaikai ne tik lavina bendravimo įgūdžius, bet ir įgyja naujų žinių bei gabumų“, – sako specialistė.

Ji pažymi, kad ir stovyklų užsiėmimai turi būti pritaikyti pagal vaiko asmenybę. „Jei vaikas labiau linkęs į kūrybą, jam tiktų meno ar keramikos užsiėmimai, tačiau jei vaikas itin energingas, galbūt verta pagalvoti apie kokį nors konkretų sporto būrelį“, – teigia I. Būdvytytė.

Jos teigimu, vaikui itin svarbus ir su tėvais praleidžiamas laikas. „Geriausia vasaros veikla yra bendri šeimos pasivaikščiojimai, pasivažinėjimas dviračiais ir kiti aktyvaus poilsio užsiėmimai. Tai ne tik padeda stiprinti šeimos ryšius, bet ir paruošia vaiką kasdienėms situacijoms. Pavyzdžiui, pasivažinėjimas dviračiais gali būti ne tik puikus laisvalaikio užsiėmimas, bet ir mokymosi procesas, kurio metu vaikui paaiškinami kelių eismo taisyklių pagrindai“, – sako specialistė.

Pasak I. Būdvytytės, paauglystė yra puikus metas imti intensyviai ugdyti vaiko savarankiškumą ir pradėti kalbėti apie pirmojo darbo galimybes. „Taip jaunuolis galės ne tik įsitraukti į visuomenės veiklą, patirti, ką reiškia savo darbu kurti vertę, bet ir praktiškai susipažinti su pinigų tema – kaip juos uždirbti ir kaip su jais elgtis. Taip pat galima paskatinti paauglius savanoriauti, taip jie galės suprasti, koks svarbus gali būti jų indėlis į visuomenę, mokysis padėti kitiems“, – tvirtina psichologė.

Mokslo įgūdžių atnaujinimas atostogų metu

Nors atostogos yra poilsio metas, specialistė rekomenduoja skirti laiko ir mokymuisi. Psichologė įspėja, kad per tris mėnesius vaikas gali užmiršti mokymosi procesą ir įgytus įgūdžius. Todėl jei pirmas atostogų mėnuo praleidžiamas pramogaujant ir ilsintis, artėjant vidurvasariui tėvai turėtų daugiau dėmesio skirti vaikų įgūdžių atnaujinimo veikloms, kad vaikai prisimintų įgytus įgūdžius dar iki mokslo metų pradžios. „Tai itin aktualu pradinių klasių moksleiviams, kurie dar tik pradeda lavinti skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius. Tėvams rekomenduočiau sudaryti knygų, kurias vaikas norėtų skaityti su šeima, sąrašą, kad rugsėjį nekiltų skaitymo sunkumų. Šias knygas galite skaityti kartu arba kiekvienas sau, o vėliau aptarti jų turinį. Matematikos žinias gali padėti atkurti tam tikri stalo žaidimai“, – pataria I. Būdvytytė.

Pasak jos, svarbu nepamiršti, kad poilsis ne mažiau svarbus nei darbas, nes jis padeda išvengti nuovargio ir motyvacijos praradimo. „Nors vaikams labiau nei suaugusiesiems reikalinga aiški dienotvarkė ir laiko planavimas, vis dėlto turi būti skiriama laiko ir nerūpestingam nuobodžiavimui, nes gebėjimas nuobodžiauti yra svarbus ir skatinantis skleisti vaikų kūrybiškumui ir gebėjimui mąstyti, o tam kartais sveika leisti vaikui pabūti pačiam su savimi nepuolat organizuoti jam veiklos“, – pabrėžia specialistė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: