R. Bakanauskas: nėra nešvarios politikos, yra tik nešvarūs politikai

Ilgai svarsčiau, kaip reikėtų užbaigti istoriją, kuri tęsiasi beveik du metus. Turiu mintyje mano ir mano šeimos persekiojimą, vykdomą kai kurių tarybos narių ir manau asmeniškai Panevėžio miesto mero. Istorija nemaloni ir labai pamokanti. Visko priežastis – politika. 2019 metais tapau Panevėžio miesto Tarybos nariu. Papuoliau į OPOZICIJOS gretas, bet tikėjimo nepraradau.  Panirau į Tarybos reikalus ir, aišku, neatsilaikiau, pradėjau ieškoti teisybės. Dažnai kritikavau teikiamus projektus, sprendimus, nenorėjau taikytis su man nepriimtinais nutarimais. Negalvojau, kad yra baudžiama turėti savo nuomonę ir ją išsakyti. Taip pat išreiškiau negatyvią nuomonę apie miesto mero elgesį posėdžių metu, jų vedimo kultūrą ir žeminantį požiūrį į Tarybos opozicijos atstovus. Manau dabartinei daugumai, su didžiais Panevėžio miesto politikais priešakyje, nusibodo mano kritika ir pasisakymai Tarybos posėdžiuose. Pribrendo laikas mane užčiaupti. Buvo pasitelktos visos įmanomos priemonės. Taikytasi į man svarbiausia sritį – į mano darbą, į veiklą ugdant vaikus.

Kad suprastumėt ypatingą oponentų nusiteikimą šioje istorijoje, pateiksiu keletą faktų: pradžia 2020 m.  – pradedama tikrinti dokumentacija susijusi su manim ir mano šeimos nariais įstaigose, kuriose turime darbo santykių, vėliau pradedamos vidaus audito procedūros, dar vėliau pradeda patikrinimą Švietimo skyrius. Dar vėliau pateikti trys skundai Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, skundas Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundas prokuratūrai, policijos ekonominių nusikaltimų skyriaus tyrimas. Solidi puokštė, išmėginti visi įmanomi persekiojimo būdai. Ir viskas prasidėjo nuo nekalto anoniminio skundo, kurį tikriausiai ir parašė tie patys mano „gerbėjai”.

Tyrimai, svarstymai, skundų nagrinėjimai baigėsi. Visko pabaiga niekinė, iš gausybės epizodų pažeidimai du ir tie patys menkaverčiai. Kaip Tarybos narys ir būdamas asociacijos pirmininku, pasirašiau salės nuomos sutartį, kurios neturėjau teisės pasirašyti. Jei tą pačią sutartį pasirašytų asociacijos pirmininko pavaduotoja, o ne aš, pažeidimo nebūtų. Tokias analogiškas sutartis pasirašinėju jau 12 metų, nuo 2011. Turiu prisipažinti, tikrai neapsižiūrėjau. Ir tikrintojų nustatytas pažeidimas, nepravesta pamoka, nepasirūpinau dokumentaliai užfiksuoti, kad šis užsiėmimas perkeltas į kitą dieną. Valstybei padaryta žala 8,63 Eur. Įspūdinga suma. Jei nebūtų graudu, galima būtų pajuokauti dėl šios istorijos, kad tai tik paprastas „atsitiktinumas” ar nekaltas įvykių „sutapimas”. Sakyti, kad tai mobingas – silpnoka, tai pavadinčiau brutaliu susidorojimu su politiniu oponentu, pasinaudojant tarnybine padėtimi, administraciniais resursais ir net bandant įtraukti teisėsaugą.

Kaip toj dainoj – „Ką daryt”. Gal nutylėti, nusileisti ir užmiršti, o gal apie tai kalbėti. Sakoma, purvina politika. Manyčiau ne politika purvina, su ja viskas gerai. Politika tikrai svarbi ir reikalinga, tik gaila, kad ją dergia nešvarūs politikai. Nėra nešvarios politikos, yra tik nešvarūs politikai. Ilgai galvojau apie tai ir nutariau, kad reikia apie tai kalbėti. Kalbėti, kad būtų pamokanti istorija mums visiems, kaip negalima elgtis, kaip negalima užmiršti elementaraus padorumo, kaip negalima leisti užvaldyti save keršto jausmams, prisidengiant nešvarios politikos supratimu, kad ir kaip norėtųsi pakenkti šalia esančiam. Bet moralizuojant kitus prisiminiau save. O kodėl nepradėti nuo savęs, pasinaudoti vienos gerbiamos kolegės Taryboje patarimu, pasižiūrėti į veidrodį. Pirmiausia pačiam atsiprašyti visų kolegų. Juk šito nepadarius ir aš pats tapsiu tuo nešvariu politiku. Atsiprašymas ne nuodėmė, juk atsiprašyti gali tik stiprūs. Galu gale atsiprašyti mane įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisija.

Aš atsiprašau, kad dėl mano veiksmų nukentėjo valdančiosios daugumos, kuri ypatingai vertina ir rūpinasi švaria reputacija ir netoleruoja savo gretose susitepusių politikų, prestižas.

Atsiprašau savivaldybės, švietimo skyriaus, ypatingai vidaus audito darbuotojų, kurie buvo priversti vykdyti savivaldybės „Galingųjų” užsakomus nurodymus. Eikvoti tarnybinį laiką, administracinius resursus, jaustis nepatogiai, eiti į kompromisus su savo sąžine, surasti galimai silpnų vietų mano veikloje, kurios būtų panaudotos mano nutildymui. Nepykstu, pilnai suprantu jų padėtį – nori neprarasti darbo vietos, turi paklusti Panevėžio „Galingiesiems” ir daugumai, vykdyti jų nurodymus, net ir patys asmeniškai to nenorėdami. Deja, Panevėžio savivaldybėje ši praktika tapusi priimtina norma ir manau nieko nestebina.

Atsiprašau asmeniškai Panevėžio miesto mero. Juk aš priverčiau gerbiamą merą panaudoti neteisėtus veiksmus, viršyti savo įgaliojimus, pasinaudoti savo tarnybine padėtimi, naudoti administracinius resursus, priversti kitus savivaldybės darbuotojus peržengti tarnybinės etikos ribas. Esu kaltas, labai kaltas, kad sutepiau mūsų mero nepriekaištingos būklės mundurą.

Tikiuosi mano nuoširdus atsiprašymas priimtas.

Su pagarba

Panevėžio miesto tarybos narys Ričardas Bakanauskas

(Pranešimas perskaitytas 2022 m. liepos 11 d. Panevėžio miesto Tarybos posėdžio metu).