R. Juknevičienė: „Svarbiausias mūsų uždavinys – pašalinti esminę grėsmę Europos žemyno saugumui

Antradienį plenarinėje Europos Parlamento sesijoje Strasbūre vykusioje diskusijoje apie Europos užsienio, saugumo ir gynybos politiką po Rusijos invazijos Ukrainoje ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pažymėjo, kad Europos saugumo ateitis priklausys nuo to, ar demokratinis pasaulis įveiks brutalų Kremliaus režimą ir Rusija taps normalia neagresyvia valstybe.

Pasak europarlamentarės, „tam pirmiausia reikia pripažinti esmines klaidas, kurios buvo padarytos, kad jų vėl nekartotume“.

„Vakarų pasaulis neįvertino rimtai Putino plano griauti demokratijas. Didžiausia klaida buvo bendradarbiavimas su Putino režimu. Pamokos turi būti išmoktos. Antra, klaidina tie, kurie sako, kad Putino valdoma Rusija neturi būti pažeminta, kaip buvo pažeminta Vokietija po Versalio. Šiandien mes jau turime Hitlerio analogiją, kuri užaugo iš neįvertintų Stalino nusikaltimų“, – sakė R. Juknevičienė.

Anot jos, dabar situacija yra panaši į Hitlerio ir Stalino karą Europoje, todėl turime nugalėti Putiną taip pat, kaip buvo nugalėtas Hitleris.

EP narė pabrėžė, kad svarbiausias mūsų uždavinys – pašalinti esminę grėsmę viso Europos kontinento saugumui.

„Tam reikia padėti Ukrainai apginti jos teritoriją ir nebijoti patikėti, kad Rusija gali būti kitokia. Karo nusikaltėlis Putinas turi būti izoliuotas, dabartinis režimas turi būti nugalėtas“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Ji taip pat teigė, kad aplanko jausmas, jog kai kurios Europos valstybės bijo Ukrainos pergalės ir kartos tas pačias klaidas.

„Jei jos bandys išsaugoti brutalaus Kremliaus režimo veidą, mūsų pastangų didinti savo saugumo pajėgumus niekada nepakaks“, – pabrėžė europarlamentarė.

Diskusijoje pasisakęs Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis pažymėjo, kad Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad reikia stipresnės ir pajėgesnės Europos Sąjungos saugumo ir gynybos srityje.

„Europos Sąjunga remia Ukrainą visomis priemonėmis – politinėmis, karinėmis, humanitarinėmis ir ekonominėmis. Mūsų politinis ir karinis įsipareigojimas yra visiškai aiškus. Jį praėjusią savaitę dar kartą patvirtino Europos Taryba“, – sakė V. Dombrovskis.

Pasak jo, ES priėmė didžiausią sankcijų Rusijai paketą istorijoje, be to, skyrė du milijardus eurų Ukrainos kariuomenei.

Politinės grupės Renew atstovė iš Prancūzijos SEDE komiteto pirmininkė Nathalie Loiseau teigė, kad „karas grįžo į Europą“.

„Mes nekariaujame su Rusija, bet mes susiduriame su karu dėl Rusijos. Tai reiškia, kad Ukrainai turime padėti ir suteikti politinę, humanitarinę, ekonominę, finansinę, moralinę pagalbą“, – sakė N. Loiseau.

Ji pažymėjo, kad Ukraina jau yra mūsų Sąjungos garbės narė, savo pralietu krauju ginanti savo teritoriją ir mūsų visų laisves. Europarlamentarė taip pat pabrėžė, kad neturime teisės diktuoti Ukrainai, ką ji turi daryti, nes „mes nenusiuntėme ten savo karių“. Pasak N. Loiseau, turime padaryti išvadas, kaip geriau apsaugoti mūsų piliečius, nes karas grįžo į Europą.

„Invazija į Ukrainą yra ženklas, kad mums kažkas nepavyko. Jeigu Ukraina būtų priimta į NATO, ji nebūtų užpulta“, – kalbėjo Renew atstovė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: