Regionų ekonominio atsparumo ugdymas: Mančesteris ir Panevėžys

Regiono atsparumo pramonės pokyčiams didinimas – vienas svarbiausių veiksnių, siekiant išsaugoti darbo vietų bei gyventojams kuriamos socioekonominės gerovės stabilumą. Priklausomai nuo regiono pasirengimo ekonominiams sukrėtimams daug darbo vietų kuriančių įmonių uždarymas gali virsti mobilizuojančiu, progresą paskatinančiu iššūkiu arba visos regiono ekosistemos pabaigos pradžia. Norint neleisti pastarojo scenarijaus, valstybinės įstaigos raginamos slides ruošti vasarą ir pasirengti struktūriniams pramonės pokyčiams dar iki potencialios krizės.

Anot Lietuvos inovacijų centro (LIC), pavyzdžiu gali tapti Jungtinės Karalystės futbolo sostinė Mančesteris. Miestas, prieš du šimtmečius garsėjęs medvilnės industrija, demonstruoja kardinaliai pasikeitusią ekonomikos struktūrą, aukštą pridėtinę vertę kuriančias technologijas, stiprią medicinos pramonę. Per du šimtmečius regionas išmoko nuosekliai planuoti bei ruoštis struktūriniams pramonės pokyčiams, siekiant kurti didesnę pridėtinę vertę turinčius produktus ir paslaugas. Tinkamas pasiruošimas atnešė vaisių ir pastaraisiais metais – bankrutavus 3000 darbo vietų turinčiai įmonei per dvi savaites 2/3 darbuotojų pasiūlytos naujos darbo vietos arba persikvalifikavimo galimybės.

Puoselėti ekonominį stabilumą ir atsparumą pramonės pokyčiams Mančesterio regione padeda ir didžiulis dėmesys vietinio verslo inovacijoms. Be to, atsakingos tarnybos atidžiai stebi pramonės kaitą ir tendencijas. Remiantis visapuse analize kuriamos strategijos, reikiama linkme stengiamasi nukreipti persikvalifikavimo programas ir priemones. Toks ekonomikos modelis pasižymi tvarumu ir suteikia atsparumo globaliame pasaulyje neišvengiamiems pramonės pokyčiams.

Tokia logika nėra būdinga vien Mančesteriui. Lietuvoje strateginio valdymo sprendimais, padedančiais išsaugoti regiono konkurencinį pranašumą, išgyventi krizes ir pramonės pokyčius pasižymi Panevėžys, įgyvendinantis „Industry 4 Panevėžys“ iniciatyvą. Prieš daugiau nei dešimtmetį uždarius „Ekrano“ gamyklą visas regionas patyrė didžiulį ekonominį sukrėtimą. Daug žmonių neteko darbo, išaugo emigracija, neliko stiprių mokymo centrų. Siekdamos mieste paskatinti proveržį verslo, mokslo ir viešosios institucijos susitarė dėl bendros regiono strategijos – tapti inovatyvios pramonės centru.

Panevėžio ir Mančesterio pavyzdžiai aktualūs ne tik vietos, bet ir tarptautinei bendruomenei.. „Valstybės jaučia vis didesnį poreikį paruošti regionus galimiems ekonominiams sukrėtimams, dažnai atsirandantiems uždarius didžiąsias įmones. Kartu su savivaldybėmis turime iš anksto kurti priemones, skatinančias verslumą bei naujų darbo vietų kūrimą. Tam būtini ne tik sostinėje, bet ir regionuose sėkmingai veikiantys kompetencijų kėlimo, švietimo, perkvalifikavimo ir inovacijų centrai bei aktyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vykdomo projekto analitikas Paulius Kamaitis.

Pagal LIC informaciją parengė Komunikacijos skyrius