Reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas

Šiemet sukanka 400 metų, kai Panevėžyje buvo pastatyti Upytės pavieto teismo namai ir mūrinis archyvas teismo byloms laikyti. Iš jų iki mūsų dienų išlikęs teismo archyvo pastatas yra reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas. Jis įrašytas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą.

Mena Upytės pavieto teisminio – administracinio centro perkėlimą į Panevėžį

Geresnėje geografinėje vietoje įsikūręs Panevėžys Upytės pavieto centru tapo po 1564 – 1566 metų administracinės ir teismų reformos. Istoriniu Upytės vardu pavietas vadinosi iki 1831 metų. Pavieto centru tapusiame Panevėžyje veikė pilies teismas, nagrinėjęs kriminalines bylas, ir žemės teismas, sprendęs ginčus dėl žemės. Čia vyko seimeliai, kuriuose posėdžiavo pavieto bajorai.

Kadangi didžiajam kunigaikščiui priklaususiame Panevėžio dvare pavieto įstaigoms vietos nebuvo, jau 1569 metais Liublino seime, o vėliau 1576 metais Torunės seime, buvo prašyta Panevėžyje pastatyti teismo ir administracijos rūmus. Dėl lėšų stokos ir kitų priežasčių jie iki XVII a. pradžios taip ir nebuvo pastatyti. Nesant vietos, teismo posėdžiai vyko panevėžiečių gyvenamuosiuose namuose.

Mena teismo ir archyvo pastatų statybą pavietų centruose

Pagal 1588 m. III Lietuvos Statuto reikalavimus teismo dokumentai turėjo būti sudėti į dėžes ir užrakinti trimis užraktais: teisėjo, pateisėjo ir raštininko, užantspauduoti jų antspaudais ir saugomi mūriniame name. 1601 m. Varšuvos seime ir vėliau priimtuose sprendimuose dėl teismo namų statybos Panevėžyje nurodoma pastatyti ir archyvą teismo aktų knygoms laikyti.

Upytės ir Žemaitijos seniūno Jeronimo Valavičiaus rūpesčiu šie pastatai Panevėžyje buvo pastatyti 1614 metais. Kokiuose pavietų centruose jų buvo pastatyta daugiau, šiandien sunku pasakyti. Žinoma tik, kad iš jų vienintelis ir seniausias Upytės pavieto teismo archyvo pastatas yra išlikęs Panevėžyje ir stovi Kranto gatvėje. XVII – XVIII a. jame laikyti pavieto teismo įstaigų dokumentai dabar saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve ir Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne.

Mena mūrinio Panevėžio pradžią

Ant kairiojo Nevėžio kranto Upytės pavieto seniūnijai priklausančiame sklype be teismo archyvo dar buvo pastatytas kalėjimo bokštas su rūsiu. Tai buvo pirmieji Panevėžio mūriniai pastatai. Šalia jų stovėję teismo trobesiai buvo mediniai. XVII a. pradžioje šių pastatų atsiradimas Panevėžyje sustiprino jo teisminio ir administracinio centro reikšmę, skatino miestelio augimą.

Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų išlikusiame seniausiame Panevėžio pastate 1925 metais buvo atidarytas kraštotyros muziejus. Dabar čia veikia Upytės bajorams skirta ekspozicija. Pastatas kelis kartus buvo rekonstruotas, 1984 ir 2003 metais restauruotas.

Straipsnio fotogalerijoje:

1. Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspozicija „Upytės bajorai“ seniausiame Panevėžio pastate (fragmentas).
2. Pastato senoji paminklinė lenta su lotynišku užrašu.
3. Naujoji paminklinė lenta. Autorius Vidas Žigas.
4. Pastato paminklinis ženklas.
Tomo Stasevičiaus (1) ir Romo Gudo (2, 3, 4) nuotraukos.