Europos žinios nuotr.
Reikšmingiausi kovo 24-osios (29-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai
Kovo 24 dieną okupantai tęsė puolimo operaciją prieš Ukrainą, nors pastarosiomis dienomis padarė minimalią pažangą. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai stabdė agresorius Rytų, Pietryčių ir Šiaurės Rytų kryptimis. Šiomis kryptimis priešas buvo atgrasomas, vykdomos stabilizavimo operacijos ir teritorinės gynybos užduotys.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, priešas neatsisako savo bandymų atnaujinti puolimo operacijas, siekiant užimti Kijevą, Černihivą, Sumus, Charkivą ir Mariupolį.
Ketvirtadienį teroristai ir toliau klastingai atakavo kritinę Ukrainos infrastruktūrą ir civilius gyventojus, vykdė karo nusikaltimus. Pagrindiniais priešo taikiniais išlieka karinė ir civilinė infrastruktūra Kijevo, Černihivo ir Charkivo srityse.
Anot britų žvalgybos, invazijos į Ukrainą metu Rusijos pajėgos beveik neabejotinai patyrė tūkstančius aukų. Tikėtina, kad šiems dideliems nuostoliams atstatyti Rusija dabar ketina sutelkti rezervo ir šauktinių pajėgas, taip pat privačias karines įmones ir užsienio samdinius. Lieka neaišku, kaip šios grupuotės integruosis į Rusijos sausumos pajėgas Ukrainoje ir kokią įtaką tai turės kovos efektyvumui.
Ukraina didina spaudimą Rusijos pajėgoms į Šiaurės Rytus nuo Kijevo. Rusijos pajėgos šioje ašyje jau susiduria su didelėmis tiekimo ir moralės problemomis. Ukrainos pajėgos vykdo sėkmingas kontratakas prieš Rusijos pozicijas miestuose sostinės pakraščiuose. Tikėtina, kad sėkmingos Ukrainos kontratakos sutrikdys Rusijos pajėgų galimybes persitvarkyti ir atnaujinti Kijevo puolimą, teigia britų žvalgyba.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį teigė, kad Ukrainos kariuomenė pradinį smūgį atlaikė, ji vis atmuša priešą, o šiuo metu pereina prie proaktyvios gynybos.
„Visą šį mėnesį matėme daugybę nenugalimumo simbolių. Didvyriškasis Mariupolis, nesunaikinamas Charkivas, drąsusis Černihivas ir daugelis kitų miestų bei kaimų parodė, kad rusų okupantai mūsų žemės nevaldys. Sumuose, Hostomelyje, Volnovachoje, Ochtyrkoje Makarive, Konotope, Mykolaive, Brovaruose, Iziume ir keletą kartų Černobajivkoje nekviesti svečiai buvo pamokyti, kuo skiriasi būti Ukrainoje ir būti palaidotam Ukrainoje. Chersonas, kur neginkluoti civiliai stoja prieš okupantus, įrodo, kad niekas rusų kareivių ten nekvietė. Pastarieji yra teroristinės valstybės karo nusikaltėliai, kurie įsiveržė jėga“, – pabrėžė gynybos ministras.
Anot Generalinio štabo, tikimybė į karą prieš Ukrainą įsitraukti tam tikriems Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniams išlieka. Gynybos ministerijos atstovo spaudai teigimu, „suprasdama, kad laikinai užimtoms teritorijoms išlaikyti ir vykdyti karo veiksmus turimų pajėgų ir priemonių neužtenka, Rusijos karinė vadovybė karinę techniką ir ginkluotę iš kitų Rusijos karinių apygardų perdislokuoja į Baltarusiją ir laikinai okupuotą Krymą“.
Ukrainos gynybos žvalgyba tuo tarpu informavo, jog iki šiol nebuvo įvykdyti ankstesni Sirijos vyriausybės pažadai sistemingai aprūpinti Rusijos kariuomenę samdiniais. Žadėtą „lengvą pasivaikščiojimą“ pakeitė pranešimai apie įnirtingas kovas ir didelius rusų nuostolius. Dauguma Sirijos karių nenori rizikuoti savo gyvybėmis dėl iliuzinių finansinių išteklių.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras ketvirtadienį perspėjo apie galimas agresoriaus chemines atakas. Centro teigimu, „Rusijos kanalai savo auditorijai kasdien pasakoja apie mitines laboratorijas, kurios neva kuria cheminius ginklus Ukrainoje. Taip priešas „ruošia“ Rusijos Federacijos gyventojus „nacionalistų prieš civilius gyventojus vykdomam“ cheminio ginklo panaudojimui. Pabrėžiame, kad Ukrainoje tokių laboratorijų nėra“.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo ketvirtadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 108 lėktuvus, 124 sraigtasparnius ir maždaug 15,8 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 530 tankų, 1597 šarvuočiai, 280 artilerijos sistemų, 82 raketų paleidimo sistemos, 47 oro gynybos sistemos, 1033 motorinės transporto priemonės, 4 laivai, 50 dronų.
Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.
Ketvirtadienį Charkivo srities karinės administracijos vadas Olehas Synehubovas pranešė apie savo karius atakavusį Rusijos sraigtasparnį – po šios atakos žuvo daug karių ir buvo sunaikinta okupacinėms pajėgoms priklausiusi įranga. „Būtent šie okupantai nuolat apšaudė Charkivo miestą artilerija ir daugkartinio paleidimo raketų sistemomis. Tikimės, kad tai ne paskutinis rusų okupantų „savidestrukcijos“ atvejis“, pridūrė jis.
Generalinio štabo duomenimis, per pastarąsias dvi savaites daugiau nei dvidešimt Rusijos ginklų gamintojų visiškai arba iš dalies sustabdė savo veiklą dėl komponentų ir dalių trūkumo.
Taip pat pranešta, jog Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė nusprendė į karą išsiųsti pasenusias šarvuotas mašinas. Lygiagrečiai okupuotose teritorijose Rusijos pajėgos iš privačių Ukrainos verslininkų ir ūkininkų ne kartą konfiskavo sunkvežimius ir specialią žemės ūkio techniką.
Humanitarinė situacija
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos kariuomenė surengė raketų ir draudžiamų fosforo bombų atakas Luhansko srityje. Be elektros liko daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Kaip teigė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhiy‘us Hadai‘us, „rusai agonijoje. Jie negali judėti toliau, todėl pradėjo naudoti sunkiąją amuniciją, raketomis atakuodami Lisičanską bei Novodružeską ir mėtydami fosforo bombas į Rubižnę“.
Mariupolio miesto taryba informavo, jog į Rusijos teritoriją pradedama masiškai vežti Livoberežnio (Kairiojo kranto) rajono gyventojus. Trečdalis šio rajono gyventojų jau ištremti. Iš viso nelegaliai ištremta apie 15 tūkst. mariupoliečių.
Miesto taryba taip pat informavo, jog okupantai kelia ultimatumus nuo karo pavargusiems žmonėms, verčia juos sėsti į autobusus. Taip pat yra pranešimų, kad rusai atima gyventojų pasus ir kitus Ukrainos asmens tapatybės dokumentus.
Tuo tarpu mariupoliečiams evakuoti skirti autobusai, kovo 24 dieną iš Zaporižės išvykę į Berdianską, buvo užblokuoti. Miesto taryba įsitikinusi, kad vienintelė to priežastis – neleisti žmonėms grįžti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
Per jau mėnesį trunkantį karą Ukrainoje rusų okupantai nužudė 128 vaikus, iš kurių 7 žuvo per pastarąją parą. Sužeistų vaikų skaičius išaugo iki 172. Nuo karo pradžios rusų okupantai apgadino 566 mokymo įstaigas, iš kurių 73 buvo visiškai sunaikintos. Šią tragišką statistiką ketvirtadienį paskelbė Ukrainos Generalinė prokuratūra ir pridūrė, kad duomenys nėra galutiniai, nes negalima apžiūrėti apšaudymo vietų teritorijose, kuriose vyksta aktyvūs karo veiksmai, taip pat vietų laikinai okupuotose teritorijose.
Sociologinės kompanijos „Rating Group“ kovo 19 dieną vykdytos nacionalinės apklausos duomenimis, 44 proc. ukrainiečių dėl karo buvo priversti atsiskirti nuo savo šeimų, o 19 proc. – palikti savo gyvenamąją vietą. Daugiausia tai – Rytų Ukrainos gyventojai.
Tuo tarpu daugiau nei pusė prieš karą dirbusių ukrainiečių šiuo metu nedirba, ir tik 22 proc. dirba kaip įprasta. Anot sociologų, darbas – ne tik ekonomika, bet ir įprastas gyvenimo būdas, bendravimas ir sąveika su kitais, struktūrizuotas laikas ir tai, kas stabilizuoja, suteikia pasitikėjimo, mažina nerimą ir didina savigarbą“. Nemažai ukrainiečių visa tai yra praradę ir dažniau susiduria su prastesne adaptacija.
Ši problema taip pat opiausia rytiniuose šalies regionuose (74 proc.), jaunimui iki 35 metų (60 proc.) ir tarp žmonių, kurie dėl karo pasitraukė iš miestų (66 proc.). Vertinant bendrą ekonominę situaciją, apklausos duomenimis, 52 proc. respondentų nurodė, kad dėl karo ji „labai“ pablogėjo, 28 proc. – kad „greičiau“ pablogėjo, o 18 proc. nepajuto jokių pokyčių.
Tuo pat metu didžioji dalis ukrainiečių (51 proc.) gana optimistiškai žiūri į šalies atstatymą po karo. Ukrainiečiai yra pasirengę prisijungti prie šalies atstatymo – 61 proc. jų nori finansiškai paremti šalies atstatymą arba jame dalyvauti patys, 33 proc. to norėtų, bet teigia neturintys tokios galimybės, ir tik 5 proc. mano, kad tai yra išimtinai vyriausybės reikalas.
Didžioji dauguma respondentų (93 proc.) mano, kad Ukraina sugebės atremti Rusijos invaziją, o 72 proc. yra tuo visiškai tikri.
Tarptautinė erdvė
Sutikimas su žeminančia sąlyga Europos Sąjungai mokėti už naftą ir dujas rubliais padės rusams žudyti ukrainiečius, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Anot jo tai prilygtų „padėti Ukrainai viena ranka, o kita ranka padėti rusams žudyti ukrainiečius. Raginu atitinkamas šalis daryti išmintingą ir atsakingą pasirinkimą“, pridūrė D. Kuleba.
Australija yra griežtai prieš Rusijos prezidento dalyvavimą G20 viršūnių susitikime Indonezijos Balio saloje spalio pabaigoje. „Mintis sėdėti prie vieno stalo su Vladimiru Putinu, kurį Jungtinės Valstijos jau pasmerkė dėl karo nusikaltimų Ukrainoje – man tai yra per daug“, ketvirtadienį Melburne sakė ministras pirmininkas Scottas Morrisonas. Apie savo abejones jis esą jau informavo Indonezijos vyriausybę. Džakarta šiuo metu pirmininkauja G20 grupei.
ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis teigia, kad „šiuo metu Rusija nenori susėsti prie derybų stalo ir dėl ko nors susiderėti. Ji nori okupuoti žemes. Ji nori apsupti pakrantę iki sienos su Moldova ir atkirsti Ukrainą nuo jūros. Ji nusiteikia rimtai derėtis tik tada, kai užsitikrina tvirtą poziciją“, – interviu TVE teigė J. Borrellis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad įsiverždamas į Ukrainą, Rusijos prezidentas V. Putinas padarė „didelę klaidą“. „Pradėdamas karą prieš nepriklausomą suverenią valstybę, prezidentas V. Putinas padarė didelę klaidą. Jis nuvertino Ukrainos žmonių stiprybę, drąsą ir jų ginkluotąsias pajėgas“, prieš NATO viršūnių susitikimą Briuselyje teigė J. Stoltenbergas.
Briuselyje susitinkantys NATO lyderiai nori, kad Kinija pasisakytų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ir „siektų taikiai užbaigti šį konfliktą“, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas. NATO būstinėje pareigūnas žurnalistams sakė, jog keletas lyderių pareiškė, kad „Kinija turi vykdyti savo, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei“.
NATO organizacijoje Lenkijos pasiūlymas dislokuoti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje nesulaukė palaikymo. Tai generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pareiškė per spaudos konferenciją po neeilinio aljanso valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo.
BBC pranešė, kad NATO lyderiai susitarė stiprinti gynybą Rytuose, reaguodami į Rusijos invaziją į Ukrainą. „Aktyvavome NATO gynybos planus, dislokavome NATO greitojo reagavimo pajėgų elementus ir savo rytiniame flange dislokavome 40 tūkst. karių“, – paskelbė jie bendrame pareiškime po derybų Briuselyje. Aljanso vadovas J. Stoltenbergas anksčiau sakė, kad į Slovakiją, Vengriją, Bulgariją ir Rumuniją bus nusiųstos keturios naujos kovinės grupės.
Jungtinės Valstijos, reaguodamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų Rusijos įstatymų leidėjams, oligarchams ir gynybos bendrovėms, pranešė Baltieji rūmai. Baudžiamosios priemonės, susijusios su JAV esančio turto įšaldymu, taikomos 328 Rusijos valstybės dūmos žemųjų rūmų nariams ir 48 gynybos bendrovėms, „kurios maitina Putino karo mašiną“, sakoma pareiškime, paskelbtame Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui dalyvaujant Briuselyje vykstančiuose viršūnių susitikimuose, skirtuose karui aptarti.
Kataras bus „solidarus su Europa“ ir nenukreips dujų tiekimo sutarčių kitiems vartotojams, net jei dėl to netektų galimos finansinės naudos, ketvirtadienį išskirtiniame interviu CNN sakė Kataro energetikos ministras Saadas al Kaabi.
JT Generalinė asamblėja ketvirtadienį priėmė naują neįpareigojančią rezoliuciją, kuria reikalaujama „nedelsiant“ sustabdyti Rusijos karą Ukrainoje. JT būstinėje Niujorke vykusiame balsavime 140 šalių pritarė rezoliucijai, 38 susilaikė ir penkios balsavo prieš. Ankstesnė kovo 2 dienos rezoliucija taip pat reikalavo, kad Rusija nedelsiant nutrauktų jėgos naudojimą.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!
