Reikšmingiausi kovo 28-osios (33-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, okupantai ruošia ir perkėlinėja papildomus ginkluotųjų pajėgų dalinius kovinių operacijų Ukrainos teritorijoje vykdymui. Visų pirma, okupantų pajėgos pergrupuojamos, norint padidinti puolamąją galią ir pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas.

Anot Generalinio štabo, Rusijos agresoriai toliau perkėlinėjo papildomus dalinius iš Ramiojo vandenyno laivyno ir Vakarų karinės apygardos, o balistinių raketų sistemai „Iskander-M“ skirtos raketos buvo pristatomos į Baltarusijos Kalinkavičių miestą. Generalinio štabo teigimu, visiškai atmesti Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo kovinėse operacijose Ukrainos teritorijoje neįmanoma.

Nepaisant Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos ir Generalinio štabo pareigūnų pareiškimų dėl planų ir prioritetų pasikeitimų, priešas ir toliau didina karių skaičių aplink sostinę. Rusijos kariai ir toliau nesėkmingai bando užimti pozicijas, iš kurių galėtų pulti ar apsupti Kyjivą.

Pirmadienio rytą Generalinis štabas informavo, jog Rusijos kariai bandė prasiveržti pro sostinės gynybą Šiaurės Vakaruose ir Rytuose, kad galėtų kontroliuoti pagrindinius greitkelius, miestus ir kaimus, tačiau juos stabdė Ukrainos kariai.

Pirmadienio pavakarę Irpino miesto Kyjivo regione meras Oleksandras Markushynas pranešė, kad miestas išvaduotas. Jis taip pat informavo, kad miestas šiuo metu yra valomas, taigi, tikimasi naujų Rusijos karių išpuolių, ir paprašė Irpino gyventojų kol kas negrįžti namo, nes tai gali būti pavojinga.

Laikinai užgrobtas Chersono miestas toliau priešinosi okupantams, taigi, priešas buvo priverstas burti vis daugiau karių, kad išlaikytų miestą savo kontrolėje.

Britų žvalgybos duomenimis, mūšio laukas visoje Šiaurės Ukrainoje iš esmės lieka statiškas, o vietinės ukrainiečių kontratakos trukdo Rusijos bandymams pertvarkyti savo pajėgas. Reikšmingų pasikeitimų Rusijos pajėgų išsidėstyme okupuotose Ukrainos teritorijose nepastebėta. Logistikos problemas dar labiau padidino Rusijos kariuomenės impulso ir moralės trūkumas bei agresyvios ukrainiečių kovos.

Anot britų žvalgybos, Rusija stipriausiai įsitvirtino Pietuose, netoli Mariupolio, kur tęsiasi įnirtingos kovos, rusams bandant užimti uostą. Rusija taip pat tęsė nuotolinę Ukrainos Juodosios jūros pakrantės blokadą, izoliuodama Ukrainą nuo tarptautinės jūrų prekybos. Rusijos karinės jūrų pajėgos taip pat tęsė raketų smūgius į taikinius visoje Ukrainoje.

Agresoriai raketomis ir bombomis atakavo karinę ir civilinę Ukrainos infrastruktūrą, terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus, įskaitant vietos pareigūnus ir žurnalistus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo, jog kai kurie pagrobti merai okupantų buvo nužudyti, o kai kurių iš jų neįmanoma rasti.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos žvalgyba paviešino 620 Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnų, veikiančių Europos valstybėse, sąrašą, kuriame nurodytos šnipų pavardės, darbovietės, registracijos adresai ir pasų duomenys, taip pat jų automobilių modeliai ir valstybiniai numeriai.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pirmadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 123 lėktuvus, 127 sraigtasparnius ir maždaug 17 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 586 tankai, 1694 šarvuočiai, 302 artilerijos sistemos, 95 raketų paleidimo sistemos, 54 oro gynybos sistemos, 1150 motorinių transporto priemonių, 7 laivai, 66 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Ukrainos gynybos žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos negali išspręsti sugadintų ginklų ir karinės įrangos remonto problemų. Rusijos karinė vadovybė šiuos nuostolius bando papildyti iš ilgalaikio sandėliavimo išimta technika. Kaip kovo 26 dieną pranešė gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas, apie 35 km nuo Ukrainos sienos Klimove kaime Briansko srityje esančiame aerodrome Rusija dislokavo „remonto ir reabilitacijos bazę“, kurioje bando remontuoti mūšio lauke apgadintą ir „paleisti“ iš ilgalaikio sandėliavimo išimtą karinę techniką.

Tačiau, kaip paaiškėjo, iš kovinių mašinų buvo visiškai išvogti optiniai prietaisai ir elektronika, kurioje buvo tauriųjų metalų. 4-oji tankų divizija nustatė, kad tik vienas iš dešimties atsigabentų tankų yra daugiau ar mažiau veikiantis – likusieji tuo tarpu yra visiškai išmontuoti, kai kurie iš jų netgi neturi variklių. Taigi, planai iš saugyklų į frontą perkelti techniką žlugo, dėl ko, manoma, nusišovė Rusijos 4-osios tankų divizijos 13-ojo tankų pulko vadas.

Anot Generalinio štabo, remiantis turima informacija, per paskutines penkias dienas daugiau nei 600 Ukrainoje žuvusio karinio personalo, daugiausia tarnavusio Vakarų karinės apygardos pirmosios tankų armijos 47-ojoje divizijoje, kūnų buvo pervežti į Nižnij Novgorodo srities karinius garnizonus.

Generalinis štabas taip pat informavo, jog Rusijos gynybos ir pramonės komplekso įmonių, užsiimančių raketų gamyba, perėjimas į visos paros darbo režimą liudija, kad okupantų raketų arsenalas gerokai sumažėjo. Atsižvelgiant į tarptautines sankcijas, draudžiančias tiekti aukštųjų technologijų produktus, importuojamų žaliavų pakeitimo procesas užtruks, nes trumpuoju laikotarpiu Rusija negalės pasigaminti aukštųjų technologijų elektroninės įrangos, kuri yra svarbi raketų sudedamoji dalis.

Humanitarinė situacija

Vicepremjerė ir okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė pirmadienį informavo, jog kovo 28 dieną humanitariniai koridoriai neveiks, baiminantis dėl žmonių saugumo, žvalgybai įspėjus apie galimas okupantų provokacijas.

Visgi, pirmadienio vakarą pasirodė duomenys, jog iš Berdiansko į Zaporižę autobusais ir privačiais automobiliais buvo evakuota daugiau nei 3200 žmonių, kurių dauguma – Mariupolio gyventojai. Tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymoshenko.

Pirmadienį Mariupolio valdžia informavo, jog nuo blokados, kuri tęsiasi jau 28 dienas, pradžios buvo evakuota 150 tūkst. žmonių, tačiau dar 170 tūkst. liko apgultame mieste. Dar 30 tūkst. buvo jėga išvežti į okupuotas teritorijas Ukrainos Rytuose arba į Rusiją. Preliminariais skaičiavimais, žuvo beveik 5 tūkst. žmonių, tarp kurių buvo 210 vaikų.

Generalinė prokurorė Iryna Venediktova pareiškė, jog situacija Mariupolyje yra daugiau nei karo nusikaltimas. Anot jos, karai turi taisykles, o tai, kas vyksta Mariupolyje, prieštarauja visoms taisyklėms, taigi, į situaciją ji žvelgia iš galimo šios situacijos „kvalifikavimo, kaip genocidas, perspektyvos“. „Kaip prokurorė esu labai atsargi sakydama, kad [padėtis Mariupolyje] gali būti kvalifikuojama kaip genocidas. Bet kaip pilietė puikiai suprantu, kas vyksta su mūsų žmonėmis“, sakė I. Venediktova.

Generalinė prokurorė pirmadienį taip pat patvirtino uždraustos kasetinės amunicijos naudojimą Chersono ir Odesos regionuose, tuo tarpu dėl šios ginkluotės panaudojimo Kyjive teisėsaugos pareigūnai renka įrodymus. Anksčiau, kovo 11 dieną Jungtinės Tautos pareiškė turinčios įrodymų, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje naudojo kasetinius ginklus, ypač Vuhledare Donecko regione ir Charkive. Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ pranešė apie kasetinių bombų panaudojimą Mykolaivo mieste. Apie kasetinės amunicijos panaudojimą taip pat pranešė ir Charkivo bei Donecko regionų miestų pareigūnai.

Tarptautinė erdvė

Ukrainos prezidentas sako, kad karas gali būti greitai baigtas, jei Vladimiras Putinas susitiktų su juo akis į akį, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad susitikimas šiuo metu būtų „neproduktyvus“. V. Zelenskis žurnalistams taip pat pareiškė, kad reikėtų surengti referendumą dėl Ukrainos neutralumo ir atsiribojimo nuo NATO, kuomet Rusijos kariai pasitrauks.

Socialiniame tinkle Twitter V. Zelenskis pranešė, kad pirmadienį per pokalbį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu aptarė taikos derybų su Rusija eigą. V. Zelenskis nurodė, kad informavo Vokietijos kanclerį apie progresą kovojant su Rusijos agresija bei išreiškė jam padėką už Vokietijos suteiktą paramą. „Spaudimas Rusijai turi būti tęsiamas, sankcijos turi būti griežtinamos“, Twitter rašė V. Zelenskis.

Oligarchas Romanas Abramovichius ir Ukrainos taikos derybininkai po susitikimo sostinėje Kyjive kovo pradžioje patyrė įtariamo apnuodijimo simptomus, teigia Wall Street Journal. R. Abramovichiui ir mažiausiai dviem aukšto rango Ukrainos delegacijos nariams pasireiškė tokie simptomai kaip „paraudusios akys, nuolatinis ir skausmingas ašarojimas“.

Septynių labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių grupė, vadinamasis Didysis septynetas (G7), pirmadienį atmetė Rusijos prezidento V. Putino reikalavimą mokėti už jo šalies tiekiamas gamtines dujas Rusijos rubliais, o Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad šis reikalavimas rodo, jog V. Putinas yra „priremtas prie sienos“. „G7 [energetikos]ministrai vienbalsiai sutarė, kad tai yra vienašališkas ir akivaizdus galiojančių sutarčių pažeidimas“, sakė R.Habeckas, kurio šalis dabar pirmininkauja G7.

Europos Komisija pirmadienį paragino Europos Sąjungos šalis išnagrinėti galimybes atimti vadinamuosius „auksinius pasus“ iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių, įgijusių Bendrijos narių pilietybę pagal kontraversiškas schemas, turėjusias padėti pritraukti užsienio investicijų. Šiuo teisiškai kebliu manevru galėtų būti nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, nusipirkę ES šalių pilietybę didelėmis investicijomis tokiose Bendrijos narėse, kaip Kipras, Malta ar Bulgarija.

Jungtinės Valstijos skirs 6,9 mlrd. dolerių (6,26 mlrd. eurų), siekdamos padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją, taip pat paremti NATO šalims, nurodyta pirmadienį prezidento Joe Bideno administracijos paskelbtame biudžeto pasiūlyme.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį pristatė planus pasiūlyti 6 mlrd. eurų tiesioginę pagalbą namų ūkiams ir įmonėms, kovojančioms su Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominiu poveikiu. Reagavimo į ekstremalias situacijas plane, kuris bus patvirtintas antradienį ministrų kabineto posėdyje ir galios iki birželio 30 dienos, bus numatyta „apytiksliai 6 mlrd. eurų tiesioginė pagalba ir mokesčių nuolaidos, taip pat 10 mlrd. eurų valstybės garantuojamos paskolos krizės poveikiui šeimoms ir verslui sušvelninti“, sakė P. Sanchezas.

Nyderlandų alaus gamintoja „Heineken“ pirmadienį paskelbė pasitraukianti iš Rusijos, tapdama dar viena Vakarų šalių įmone, priėmusia tokį sprendimą po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios. „Heineken“  jau anksčiau šį mėnesį sustabdė savo prekės ženklo pardavimus ir gamybą Rusijoje, kaip ir naujas investicijas bei eksportą į šalį.

Neilgai trukus taip pat pranešta ir apie Danijos alaus gamybos milžinės „Carlsberg“ pasitraukimą iš Rusijos rinkos ir sprendimą parduoti savo verslo dalį Rusijoje.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prokuratūros sudarys jungtinę tyrimo grupę karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Anot Lietuvos generalinės prokuratūros pranešimo, susitarimas dėl tokios grupės sudarymo pasirašytas penktadienį Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina. Jį pasirašė Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro bei Ukrainos generalinė prokurorė I. Venediktova.