Reikšmingiausi kovo 31-osios (36-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Ketvirtadienį okupantai ir toliau vykdė ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, tačiau jų uždaviniai liko neįgyvendinti. Ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas informavo, jog Ukrainos kariuomenė toliau vykdė gynybos operaciją Rytų, Pietryčių ir Šiaurės Rytų kryptimis. Visomis kryptimis Rusijos pajėgas pavyko sėkmingai stabdyti, o kai kur – kontratakuoti. Ukrainos pajėgos toliau persekiojo besitraukiantį priešą ir sėkmingai veržėsi per okupantų gynybines pozicijas, palaipsniui išlaisvindamos Ukrainos teritorijas.

Okupantams atsitraukus nuo Kyjivo, fiksuojama daugybė teritorijų ir pastatų užminavimo atvejų. Britų žvalgybos duomenimis, nepaisant riboto dalinių išvedimo, Rusijos pajėgos ir toliau išlaikė pozicijas Kyjivo Rytuose ir Vakaruose – artimiausiomis dienomis sostinės  priemiesčiuose greičiausiai vyks įnirtingos kovos. Nepaisant Rusijos pareiškimų, kad aplink Černihivą bus sumažintas karinių veiksmų intensyvumas, apšaudymai ir raketų smūgiai tęsėsi. Mariupolyje, kuris yra pagrindinis Rusijos pajėgų tikslas, tęsėsi įnirtingos kovos, tačiau Ukrainos pajėgos tebevaldė miesto centrą, pranešė britų žvalgyba.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo ketvirtadienio vakaro duomenimis, okupantai bando sukurti naujas smogiamąsias pajėgas, siekdami įsitvirtinti dalyje Charkivo, Luhansko ir Donecko teritorijų. Į Ukrainą perkeliami papildomi Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai. Į Baltarusiją atvyksta daugybė samdinių iš Artimųjų Rytų šalių –  mažiausiai 200 jų jau atvyko į Gomelio karinį oro uostą. Baltarusijos teritorijoje taip pat užfiksuotas Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinės technikos judėjimas, tikriausiai siekiant pergrupuoti dalinius ir sukurti rezervą, skirtą papildyti gyvosios jėgos, ginklų ir technikos nuostolius. Siekdami padidinti Ukrainos gyvenviečių ir infrastruktūros objektų apšaudymą balistinėmis raketomis, okupantai į Baltarusiją toliau siunčia raketų sistemas.

Anot Generalinio štabo, siekdamas kontroliuoti laikinai okupuotas Pietų Ukrainos teritorijas, priešas ten bando sukurti karines – civilines administracijas ir pradėjo ruoštis referendumui dėl vadinamosios „Chersono liaudies respublikos“ paskelbimo. Tam jau pasitelkiamos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) informacinės ir psichologinės operacijos, kurios apima vadinamąjį „aiškinamąjį darbą“ su vietos valdžia ir visuomene, propagandą ir dezinformaciją, pavyzdžiui, demonstruojant vaizdo įrašus su fiktyviais asmenimis. Generalinio štabo duomenimis, Rusijoje taip pat atrinkinėjami teisėsaugos institucijų, prokuratūros ir teismų pareigūnai, kurie ateityje būtų siunčiami į Ukrainą.

Vakar agresoriai, pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę, raketomis ir bombomis toliau atakavo karinę ir civilinę Ukrainos infrastruktūrą, terorizavo ir baugino vietos gyventojus, apšaudė humanitarines vilkstines, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Nevyriausybinės organizacijos „Informacionoe soprotivlenie“, kovojančios su informacine agresija prieš Ukrainą, duomenimis, Rusija ruošiasi surengti provokaciją, kuria siekiama diskredituoti Ukrainą. Anot organizacijos, „šiuo metu vadinamosios Rusijos žmogaus teisių komisarės Tatjanos Moskalkovos, žinomos dėl savo beribės ištikimybės Putino nusikalstamam režimui, vardu ruošiamas laiškas Turkijos žmogaus teisių komisarui Şerefui Malkocui, kuriame Rusija prašo Turkijos išspręsti susidariusią situaciją, kuomet vaikai išvežami [organų] donorystei“. „Akivaizdu, kad tokiu būdu rusai nori nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo priverstinio vaikų perkėlimo iš laikinai okupuotų teritorijų, ypač iš Mariupolio“, teigiama pareiškime.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo ketvirtadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 135 lėktuvus, 131 sraigtasparnį ir maždaug 17,5 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 614 tankų, 1735 šarvuočiai, 311 artilerijos sistemų, 96 raketų paleidimo sistemos, 54 oro gynybos sistemos, 1201 motorinė transporto priemonė, 7 laivai, 83 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Anot Generalinio štabo, rusų okupantai tampa vis labiau demoralizuoti. Rytų karinės apygardos 5-osios armijos 60-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados daliniuose dėl įsakymų nevykdymo du būrių vadai buvo nušalinti nuo pareigų. Tuo tarpu Baltijos laivyno rikiuotėse ir daliniuose užfiksuota daugybė atsisakymų tarnauti, taip pat „šauktinių“ nenoras pasirašyti sutartis dėl darbo kariuomenėje.

Britų žvalgyba informavo, jog okupantai virš Ukrainos numušė savo lėktuvą, ketvirtadienį pranešė Sky News. „Matėme, kaip Rusijos kariai, kuriems stinga ginklų ir moralės, atsisakė vykdyti įsakymus, sabotavo savo amuniciją ir netgi netyčia numušė savo lėktuvą“, sakė aukštas britų žvalgybos pareigūnas seras Jeremy‘is Flemingas. Detalesnės informacijos jis nepateikė, tačiau galima daryti prielaidą, jog rėmėsi žvalgybine informacija.

Trečiadienį socialinio tinklo Telegram kanalas „Belaruski Gajun“ pranešė, jog į Baltarusijos miesto Gomelio radiacinės medicinos centrą autobusais gabenami galimai radiacija apšvitinti Rusijos kariai.  Ketvirtadienį pranešta, jog Černobylio zoną užėmę okupantai į radiacinės medicinos centrą vežami toliau. Ukrainos valstybinės agentūros, atsakingos už draudžiamosios zonos valdymą, pareigūnas Jaroslavas Emelianenko pareiškė, jog „jei vadovybė ar kariai turėtų minimalų intelektą, šių pasekmių būtų buvę galima išvengti. Beždžionių šalis“. Manoma, kad okupantai buvo paveikti radiacijos, kasdami apkasus ypatingai radioaktyvioje zonoje, vadinamoje Raudonuoju mišku.

Ukrainos saugumo tarnyba perėmė rusų kario pokalbį su žmona, kuriame jis pripažįsta Ukrainos kariuomenės pranašumą, o savo armiją vadina debilais ir kalba apie didelius jos nuostolius. „Mūsų brigada tikrai apsišiko. Yra aukų, daug sužeistųjų. Visa armija čia tūpa, tiesiog debilai. Išvis [keiksmažodis] ten mūsų reikia… Mes negalim vykdyti užduočių prieš tokį priešą“, žmonai pasakojo okupantas.

Humanitarinė situacija

Ketvirtadienio rytą Ukrainos vicepremjerė ir okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė informavo, jog kovo 31 dienai buvo susitarta dėl dviejų humanitarinių koridorių iš Melitopolio ir Enerhodaro, o, anot Rusijos, humanitarinė vilkstinė taip pat galės vykti į Mariupolį per Berdianską. Iš Luhansko regiono vakar taip pat buvo evakuota daugiau nei 1000 žmonių.

Anot ombudsmenės Liudmylos Denisovos, kurią trečiadienį citavo Euronews, nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios daugiau nei 400 tūkst. ukrainiečių buvo priverstinai perkelti į Rusiją. „Mūsų piliečiai buvo ištremti iš mūsų teritorijos į jų teritoriją. Jie ėjo prieš savo valią, buvo priverstinai išvežti pirmiausia į filtracijos stovyklą Donecko regione. Po to autobusais išvežti į Rusiją. Tada traukiniais išvežti į įvairias vietas, įskaitant atsilikusius Rusijos Federacijos regionus, tokius kaip Sachalinas“, sakė L. Denisova.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį okupantai tęsė centrinės Donecko dalies apšaudymą, o Marinkoje, Krasnohorivkoje ir Novomichailivkoje dar kartą panaudojo uždraustas fosforo bombas. Apie tai informavo Donecko karinės administracijos vadas Pavlo Kirilenko. Jo teigimu, vienuolika sužeistų žmonių išvežta į ligoninę, tarp jų keturi vaikai.

Anot Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle‘ės Bachelet, remiantis patikimais šaltiniais, nuo karo pradžios Rusijos ginkluotosios pajėgos apgyvendintose Ukrainos teritorijose mažiausiai dvidešimt kartų panaudojo kasetinę amuniciją.  Komisarė pažymėjo, jog jau daugiau nei mėnesį Ukraina išgyvena košmarą. „Milijonų žmonių gyvenimai buvo sukrėsti, kuomet jie buvo priversti bėgti iš savo namų arba slėptis rūsiuose ir bombų slėptuvėse, nes jų miestai daužomi ir naikinami“, trečiadienį sakė ji.

Pasaulio sveikatos organizacijos vadovo Tedroso Ghebreyesuso teigimu, organizacija ir toliau bendradarbiauja su vietiniais ir tarptautiniais partneriais, siekdama pristatyti medicinos reikmenis į labiausiai nukentėjusias Ukrainos sritis. „Mes ir toliau raginame užtikrinti saugaus judėjimo garantijas tiekiant atsargas į Mariupolį ir kitus apgultus miestus“, sakė PSO vadovas. Jis taip pat informavo, jog nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios įvykdyti 82 su sveikatos apsauga siejami išpuoliai, per kuriuos žuvo mažiausiai 72 ir sužeisti 43 žmonės, įskaitant pacientus ir sveikatos priežiūros darbuotojus.

Tarptautinė erdvė

NATO nemato Rusijos pajėgų atsitraukimo Ukrainoje ir mano, kad reikia laukti „papildomų puolamųjų veiksmų“, ketvirtadienį pareiškė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Mūsų žvalgybos duomenimis, Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas. Rusija bando persigrupuoti, papildyti atsargas ir sustiprinti savo puolimą Donbaso regione Rytų Ukrainoje“, sakė J. Stoltenbergas spaudos konferencijoje.

Pristatydamas 2022-ųjų NATO metinę ataskaitą, jis taip pareiškė, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino NATO valstybes nares „iš naujo pajusti būtinybę“ didinti išlaidas gynybai. Dokumente, kuriame apžvelgiamos išlaidos dar iki karos pradžios, nurodoma, kad tik aštuonios iš 30 NATO narių vykdo įsipareigojimą gynybai skirti bent 2 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad, reaguodama į sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos karo veiksmų Ukrainoje, išplės Europos Sąjungos vadovų, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. „Apribojimai taikomi aukščiausiems ES vadovams, įskaitant daugelį Europos Komisijos narių ir ES karinių struktūrų vadovų, taip pat daugumai Europos Parlamento narių, propaguojančių antirusišką politiką“, sakoma ministerijos pareiškime.

Ketvirtadienį pokalbio telefonu su Italijos ministru pirmininku Mario Draghi metu Vladimiras Putinas pareiškė, kad dabar nėra tinkamų sąlygų nutraukti ugnį. Anksčiau Italijos premjeras buvo pranešęs, kad tiek Ukraina, tiek Rusija paprašė Italijos tapti viena iš Ukrainos saugumą garantuojančių šalių.

V. Putinas ketvirtadienį pareikalavo, kad užsienio šalys atsidarytų sąskaitas „Gazprombank“ tam, kad galėtų už rusiškas dujas susimokėti rubliais. Jo pasirašytas dekretas numato, kad Vakarų šalys turi pradėti mokėti už dujas per banką, kuris užsienio valiutą konvertuos į rublius. V. Putinas grasino sustabdysiantis dujų tiekimo sutartis, jei „nedraugiškos“ šalys nevykdys šio įsakymo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad už rusiškas dujas atsiskaitoma pagal galiojančias sutartis. „Taip yra, taip ir išliks, ir aš tai aiškiai pasakiau vakar savo pokalbyje su prezidentu Putinu“, ketvirtadienį socialinio tinklo Twitter paskyroje rašė jis. Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris sakė, kad Berlynas dabar išnagrinės technines detales, susijusias su naujausiu Maskvos dekretu, ir pakartojo, kad Vokietija ir toliau mokės eurais. Ekonomikos ministras Robertas Habeckas tuo tarpu sakė, kad „mums labai svarbu, kad sutarčių būtų laikomasi“ ir kad „svarbu neduoti signalo, jog būsime Putino šantažuojami“.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas kelioms Rusijos technologijų įmonėms, įskaitant didžiausią šalyje lustų gamintoją, skirdamos dar vieną ekonominę bausmę už invaziją į Ukrainą.

Financial Times pranešė, kad didžiausia pasaulyje lizingo bendrovė „AerCap“ pateikė 3,5 mlrd. dolerių ieškinį Rusijai dėl lėktuvų, kuriuos ji pavogė dėl sankcijų, įvestų po invazijos į Ukrainą.

Su Rusija susiję programišiai bandė įsibrauti į NATO tinklus, rašoma „Google“ grėsmių vertinime, kurį cituoja Sky News. Ataskaitoje nurodoma, kad Rusijoje įsikūrusi programišių grupuotė „Coldriver“ arba „Callisto“ rengė kibernetines atakas prieš NATO struktūras ir kai kurių Rytų Europos valstybių kariuomenes.

Prancūzija pareikalavo ilgesnių paliaubų apsiaustam Ukrainos Mariupolio miestui, kad galėtų būti teikiama humanitarinė pagalba. Rusijos pažadėtų kelių valandų ugnies nutraukimo nepakanka žmonių evakuacijai, ketvirtadienį pareiškė Eliziejaus rūmai. Prancūzija reikalauja, kad būtų laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės sąlygų ir kad būtų užtikrintas dalyvaujančių tarptautinių organizacijų saugumas.