Restoranai, barai, kavinės Panevėžyje 1920- 1940 metais

Respublikos laikais buvo populiarus posakis, kas ugnyje nesudega. Tame posakyje mintyse buvo turimi restoranai. 1925 metais  miesto taryba svarstė klausimą dėl blaivybės mieste. Nuspręsta iš 20 aludžių palikti 15. 1926 metais net siūlyta pravesti visuotinį gyventojų balsavimą dėl blaivybės mieste. Prieš tuos pasiūlymus balsavo žydų frakcija ir dalis lenkų frakcijos. 1924 metais Panevėžio traktieriai sumokėjo 70 tūkst. mokesčių, bet 1929 metais tik 2000 litų, nes atsirado arbatinės, valgyklos ir panašios įstaigos.

Panevėžio mieste respublikos laikais buvo gana platus restoranų tinklas. Stoties gatvėje veikė 2 restoranai. 1940 metais, kaip rašė spauda , jie jau neatsidarė. Spaudos duomenimis įvairiais metais buvo apie 16 restoranų. Kai kurie turėjo skambius pavadinimus.  Restoranas „Versal“ dirbo  14-16 val. 19-24 val. Grojo ten džiazo kapela. Jį valdė miesto burmistro T. Chodakausko brolis. Jis veikė adresu Respublikos gatvė Nr. 28. 4 dešimtmečio pabaigoje  šis restoranas nutraukė veiklą.  Kaip rašė spauda jis užsidarė 1933 metais. Pagal kitus duomenis 1935 metų pradžioje varžytinėse parduoti šio restorano baldai.

1929 metais Panevėžy atsidarė nauja kavinė „ Ženeva“. Panevėžyje 1931 metais atidarius Panevėžio ,, Maistą“ prie jo įsikūrė restoranas gražiu pavadinimu  ,,Regina“. Jame laiką po darbo leisdavo Panevėžio ,,Maisto“ tarnautojai ir darbininkai. Kai kurie  palikdavo čia savo atlyginimą.  Į šį restoraną iš miesto ponai atvykdavo  automobiliais. Jiems leisti laiką buvo atskiri kabinetai. Visus pasitikdavo auksinėmis raidėmis iškaba  ,,Regina“. Grindys buvo klotos linoleumu, sienos dažytos aliejiniais dažais.   Jis populiarus buvo, nes čia buvo galima pigiau pavalgyti pietų metu.  Pietūs kainavo tik 40 centų. Tai buvo žymiai pigiau negu kituose miesto restoranuose. 1937 metais spauda rašė, kad šis restoranas užsidarė. 1931 metais buvo atidaryta nauja cukrainė „ Lokarno“. Miesto centre Kisino gatvėje buvo restoranas ,, Švyturys“.   Čia rinkdavosi darbininkai, turgaus dienomis – ūkininkai, o šventinėmis dienomis  namų savininkai ir amatininkai. „Vilno“ pavadinimu restorane skambėjo saksofono muzika.  Ypač ištaikingu buvo laikomas restoranas ,, Nemunėlis“.  Čia buvo centralinis šildymas ir buvo rašoma, kad čia turgaus dieną rinkdavosi ūkininkai pažiūrėti kaip patalpos šildomos be malkų. Kaip rašė tuometinė spauda dažnai inteligentai restorane prašydavo skolon. Garsus  Panevėžyje buvo lietuvių klubo globojamas restoranas- kavinė „ Metropolis“. J. Šukys laiko kavinę „ Metropolis“ nuo 1934 m. liepos 1 d. Čia buvo galima pavalgyti  pusryčius, pietus ir vakarienę,  buvo platus pieniškų užkandžių pasirinkimas. Šiame restorane buvo atliekama ir džiazo muzika. 1935 metais spalio mėnesį šiame restorane pietavo  Atlanto nugalėtojas lakūnas Feliksas Vaitkus.  1936 metais kai kuriose Panevėžio cukrainėse pastatyti radijo aparatai. 1936 metais Panevėžyje atidarytas kaip rašoma labai modernus tiems laikams ,, Pilzeno“ alaus baras. Jau seniau veikė alaus baras pavadinimu ,, Šaltinis“. Alaus barą „ Šaltinis“ valdė Leiba Braumanas. Panevėžyje restoranus valdė iš JAV sugrįžę lietuviai. Tik vienas restoranas buvo valdomas žydo.  Jis ir vertėsi prasčiau. Restoranų savininkai mokėjo gana didelius mokesčius ir brangiai samdė patalpas, bet jų kiekis ir krizės metais nemažėjo.   Kartu su restoranais Panevėžyje buvo daug arbatinių,valgyklų, kurios irgi prekiavo alkoholiniais gėrimais, nors tokiai veiklai neturėjo leidimo. Taip jos sudarydavo nelygią konkurenciją restoranų verslui. Kaip buvo rašoma respublikinėje spaudoje Panevėžyje daug restoranų ir dvokiančių smuklių.  1938 metais Panevėžyje užsidarė keli restoranai.  Spauda rašė, kad Panevėžys pasidarė restoranų ir aludžių miestu. Restoranas neilgą laiką veikė ir buvusio  Lietuvos banko Panevėžio skyriaus patalpose. Vėliau čia įsikūrė Panevėžio amatų mokyklos mašinų skyrius.

1939 metais spaudoje paminėtas restoranas „ Prabanga“ kurieme girtuokliaudamas 7 valandas  mirė pilietis Adomonis.  Pagal laikraštį „ XXI amžius“ Panevėžyje daug girtuoklių restorane „ Laisvė“.1940 metais „ Panevėžio garsas“ rašė, kad Panevėžio restoranuose labai brangūs užkandžiai. Pagal laikraštį duona, dešra ir silkė labai brangi ir lankytojai išeina girti, nes nenori niekuo užkandžiauti. 1940 metais spauda rašė, kad prie vieno restorano sušalo arklys, nes šeimiminkas jame sėdėjo ilgiau negu pusdienį.

Visgi Panevėžyje tuo metu buvo nemažai neblogų restoranų.

Nuotraukos iš P. Kaminsko kolekcijos.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: