„Rimi“ su ūkininkais kviečia atrasi vietos turtus – mažina lietuviškų prekių kainas

Beveik kas antras Lietuvos gyventojas, sprendžiant, ką įsigyti, prioritetą teikia lietuviškoms prekėms – vietos gamintojų ir ūkininkų gaminiams, lietuviškiems prekių ženklams*. Atsižvelgdamas į šią tendenciją, kuri išliko nepaisant pandemijos bei apsipirkimo įpročius pakoregavusio karantino, „Rimi“ prekybos tinklas iki 20 proc. mažina lietuviškų prekių kainas ir taip skatina pirkėjus atrasti tikruosius šalies turtus – čia užaugintus ir pagamintus produktus, įvertinti jų kokybę ir skonį bei taip stiprinti savo šalies gamintojus.

Iki 20 proc. mažinamos vietos gamintojų ir ūkininkų prekių kainos 

„Lokalumas vis dažniau tampa vienu pagrindiniu kriterijumi, renkantis kokią prekę įsigyti. Tai pastebime visose trijose Baltijos šalyse, analizuodami pardavimų duomenis, vertindami pirkimo įpročius. Rinkdamiesi vietinių gamintojų ir augintojų prekes, pirkėjai jaučiasi labiau užtikrinti kokybe, jos asocijuojasi su natūralumu, šviežumu. Atitinkamai formuojamas ir mūsų tinklo asortimentas. Šiuo metu jame – apie 10 000 lietuviškos kilmės prekių“, – sako „Rimi Lietuva“ komercijos skyriaus vadovė Ieva Gindrėnė. 

Pasak jos, valdydama tokį platų lietuviškų prekių asortimentą, „Rimi Lietuva“ taip pat turi galimybių bei nori padėti šalies gamintojams ir vietos ūkininkams išgyventi šį, naujų iššūkių kupiną, laikotarpį – didinti jų galimybes išlikti bei stiprėti, skatinant rinktis vietos gamintojų ir ūkininkų prekes. Iki 20 proc. sumažinus atrinktų prekių kainas, jos „Rimi“ tinklo parduotuvėse nuo šiol žymimos „Tiesiai iš Lietuvos“ ženklu. Juo pažymėtos ir dalis „Rimi“ gamybos prekių. Populiariausių tinklo kepyklos, konditerijos ir kulinarijos gaminių kainos sumažintos iki 15 proc. Tiek pat sumažintos ir ūkininkų krautuvėlių „Vikis“ atrinktų prekių kainos. 

Vietos produktai garantuoja patiekalo sėkmę 

Viena iš „Vikis“ savo produkciją tiekiančių ūkininkių Genovaitė Sakalauskienė tvirtina, kad ne veltui pirkėjams vietos gamintojų prekės asocijuojasi su kokybe. „Kai manęs klausia, kodėl mano uogienės tokios skanios, atsakau, kad viskas priklauso nuo žaliavų. Jeigu žaliavos užaugintos ekologiškai, su meile, tai ir iš jų pagamintas produktas bus tikrai labai geras. Be to, įvairūs tyrimai patvirtina, kad žmogui naudingiausias ir saugiausias tas maistas, kuris užaugo toje žemėje, kurioje jis pats gyvena“, – sako ūkininkė G. Sakalauskienė, Ukmergės rajone, Žalgirių kaime, valdanti apie 20 ha ploto ekologišką ūkį.

Genovaitės ūkyje apsilankęs ir iš čia užaugintų gėrybių bei kitų „Vikis“ ir „Rimi“ vietos gamintojų produktų vaišes ruošęs virtuvės šefas Tomas Rimydis pritaria ūkio šeimininkei. „Žemė ir gamta, kurią turime Lietuvoje, yra unikali. Tokios daugiau niekas neturi. Savo patiekaluose naudodamas vietos produkciją rodau pagarbą Lietuvos ūkiui, žemei. Lietuviškas produktas man reiškia 100 proc. sėkmę lėkštėje“, – sako T. Rimydis. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje pagamintų mėsos bei pieno gaminių lietuviškumas jaučiasi ir skonyje, ir kokybėje, ir emocijoje juos valgant. 

Lietuvos ūkininkų ir gamintojų prekės greičiausiai pasiekia pirkėjų stalą 

Ilgametę patirtį sukaupęs virtuvės šefas, vadovaujantis istorinės virtuvės restoranui „Ertlio namas“ sostinėje ir daug keliaujantis po šalį, atkreipia dėmesį, kad čia, Lietuvoje, užauginta ir nuskinta daržovė ar vaisius visada bus skanesnis. „Pietų kraštuose nuskintas smidras niekada neatkeliaus ant lietuvių stalo taip greitai, kaip lietuviški smidrai. Be to, Lietuvos gamta smidrams yra tobula – ne per karšta, geras dirvožemis, atitinkamai labai jaučiamas smidro žoliškumas, traškumas“, – sako Tomas Rimydis. 

Jis pateikia dar viena pavyzdį, kaip skoninės savybės atsiskleidžia Lietuvoje užaugintuose produktuose. „Valgant tos pačios veislės, to paties skinimo braškes, tik augintas skirtinguose Lietuvos regionuose, galite nustebti dėl skonio skirtumų: rytuose braškė bus rūgštesnė, o vakaruose – saldi. Taip pat braškių skonis skiriasi priklausomai nuo sezono – ar tai pirmosios braškės, ar vidurio sezono, ar paskutinės. Man labiausiai patinka sezono pabaigos braškės – tos, kurios skinamos prieš pat Onines. Jų skonis tobulas“, – sako T. Rimydis ir siūlo išbandyti smidrų pyrago su rabarbarais bei rūkytų braškių kokteilio su jogurto ledukais  receptus. 

Smidrų pyragas su rabarbarais

Ingredientai pyragui:

– Kvietiniai miltai: 500 g

– Šviežios mielės: 30 g

– Cukrus: 30 g

– Druska: pagal skonį 

– Vanduo: 350 g

– Alyvuogių aliejus: 100 g

– Smidrų koteliai: 100 g

Gaminimo eiga:

1. Mielės sumaišomos su dalimi vandens ir palaikomos apie 20 minučių, kuomet mielės aktyvuojasi.

2. Į aktyvuotas mieles pilamas vanduo ir sudedami miltai, viskas išmaišoma.

3. Į indą pilamas aliejus, ant jo paskleidžiama tešla ir pirštų galais išminkoma per visą indą, ant viršaus dar pašlakstoma aliejumi, pabarstoma druska, sudedami rozmarinai, šalavijai ir smulkinti smidrai.

4. Paruoštas pyragas dar apie 50-60 minučių šiltai pakildomas. Pakilus, pyragas kepamas griliuje 10 minučių 210-200 laipsnių temperatūroje, po to apie 15 minučių – 170-160 laipsnių temperatūroje ir pabaigai dar 10 minučių 210-200 laipsnių temperatūroje.

5. Paruoštas pyragas atvėsinamas ir tiekiamas su rabarbarais.

Rūkytų braškių kokteilis su jogurto ledukais

Ingredientai: 

– Braškės: 1000 g

– Aliejus alyvuogių: 200 g

– Obuolių sirupas: 300 g

– Obuolių sultys: 1 l

– Cukrus: 50 g

– Natūralus jogurtas: 500 ml

– Šviežias bazilikas: 50 g

– Cukrus: 100 g

– Rabarbarai: 100 g

Gaminimo eiga:

Braškės aptepamos sirupo ir aliejaus glazūra, dedamos rūkyti, rūkoma 100-80 temperatūroje apie 30 minučių, tuomet dedamos į kokteilinę ir, supilus obuolių sultis, sutrinamos. Į martini taurę dedama šaldytas jogurtas su cukrumi (50 g), pilamos trintos rūkytos braškės ir įstatomas cukruje paniruotas rabarbaras. Skanaus! 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: