Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas (Asm. archyvo nuotr.)

Rinkų dalyvių nerimą didina agresyvi centrinių bankų politika

Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Pastarosiomis savaitėmis pasaulio finansų rinkose vyravo permainingos nuotaikos, kurioms didžiausios įtakos turėjo palūkanų didinimo tempą ėmę spartinti centriniai bankai. Pagrindinis jų tikslas dabar yra suvaldyti įsisiautėjusią infliaciją, ir vis labiau panašu, kad staigus palūkanų didinimas kartu su aukštomis energinių išteklių ir maisto kainomis bei stojančia NT rinka galiausiai lems tam tikro dydžio recesiją.

Infliacija verčia tikėtis didesnių palūkanų iš FED

Nors rugsėjo pradžioje JAV indeksai buvo linkę stiebtis į viršų, tačiau Europos centriniam bankui paskelbus apie staigų palūkanų pakėlimą (0,75 proc. punkto) bei paaiškėjus, kad JAV mėnesinė infliacija rugpjūtį padidėjo 0,1 proc. punkto, nors buvo tikėtasi jos sumažėjimo, rinkas persmelkė neigiamos nuotaikos. Taip pat rinkos dalyvius nustebino 0,3 proc. punkto padidėjusi JAV bazinė infliacija, ir tai padidino griežtesnio FED pinigų politikos atsako tikimybę.

Ar jų nuogąstavimai buvo pagrįsti, paaiškės po šį trečiadienį (rugsėjo 21 d.) JAV Federalinio rezervų banko susirinkimo. Per jį bazinės palūkanos greičiausiai vėl bus pakeltos 0,75 proc. punkto, nors iki šiol buvo tikimasi 0,5 proc. pakėlimo.

Tiesa, rinkos dalyviai kalba ir apie tai, kad FED ryšis bazines palūkanas kilstelėti 1 proc. punktu. Pavyzdžiui, penktadienį (rugsėjo 16 d.) rinkos lūkesčiai atrodė taip: 85 proc. rinkos dalyvių manė, kad palūkanos bus keliamos 0,75 proc. punkto, o 15 proc. – kad palūkanos bus padidintos 1 proc. punktu.

Reaguojant į dar griežtesnę centrinių bankų pinigų politikos perspektyvą, pagrindinių JAV rinkų indeksai per pastarąsias dvi savaites traukėsi: rugsėjo 16 d. „S&P 500“ fiksavo 0,89 proc. sumažėjimą, „Nasdaq Composite“ – 0,84 proc., o „Dow Jones“ buvo nukritęs 1,04 proc.

Stiprėjimo ženklus parodęs euras

Valiutų rinkose JAV doleris per pastarąsias dvi savaites pastovumu nepasižymėjo. Palūkanų normų pakėlimo tikimybės išsipildymas Europoje kilstelėjo euro vertę JAV dolerio atžvilgiu maždaug 2 proc., kuris rugsėjo 12 d. buvo pasiekęs 1,0122 JAV dol. lygį.

Paaiškėjus prastesniems nei tikėtasi JAV infliacijos duomenims ir išaugus lūkesčiams dėl didesnė FED palūkanų normų pakėlimo, JAV doleris vėl sustiprėjo. Praėjusios savaitės pabaigoje euras buvo prekiaujamas ties 1,0016 JAV dol. riba, o jo kursas per dvi savaites buvo sustiprėjęs 0,88 proc. „Swedbank“ analitikų vertinimu, JAV dol. ir euro kursas artimiausioje ateityje išliks prie pariteto ribos, kol FED diktuos spartaus palūkanų didinimo tempą.

Jungtinės Karalystės svarų sterlingas išsiskyrė panašia trajektorija kaip ir euras – rugsėjo 12 d. pasiekė dviejų savaičių aukštumas, vėliau kiek pasikoregavo ir praėjusios savaitės gale kainavo 0,84 proc. daugiau bei buvo 1,142 JAV dol. lygyje.

Japonijos jenos vertė per palyginamąjį laikotarpį nukrito apie 1,65 proc., o penktadienį (rugsėjo 16 d.) jos kursas nusistovėjo ties 142,92 JAV dol. riba.

JAV obligacijų pajamingumas rodo recesijos lūkesčius

Per pastarąsias dvi savaites JAV obligacijų pajamingumas pakilo, reaguojant į ECB palūkanų normos pokytį ir JAV infliacijos duomenis. 10 metų trukmės JAV obligacijų pajamingumas per dvi savaites pakilo 0,25 proc. punkto ir pasiekė 3,45 proc. Tai aukščiausias lygis nuo šių metų birželio.

2 metų trukmės JAV obligacijų pajamingumas, kuris linkęs atkartoti palūkanų normų lūkesčius, per dvi savaites pakilo 0,45 proc. punkto iki 3,85 proc. ir pasiekė naują aukščiausią lygį per šiuos metus.

Rinkos dalyvių atidžiai stebima pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumo, paaugo iki neigiamo 0,40 proc. punkto. Šios kreivės inversija koreliuoja su verslo ciklu ir yra laikoma vienu iš artėjančios recesijos indikatorių.

Rinkose tikimasi geresnių rezultatų iš bankų

Europos akcijų rinkose po ECB sprendimo pakelti normą rekordiniu 0,75 proc. punkto lygiu  „STOXX 600“ indeksas buvo kiek sumažėjęs, vėliau pakilo į viršų net 5,44 proc. Tačiau po JAV infliacijos duomenų Europos rinkos vėl pasuko žemyn ir dviejų savaičių laikotarpį užbaigė sumažėjusios 1,25 proc.

Beje, kol investuotojai nerimauja dėl nepasiduodančios infliacijos ir griežtinamos pinigų politikos, didėja biržose prekiaujamų bankų patrauklumas. Šio sektoriaus veiklos rezultatai artimiausioje ateityje turėtų nuosekliai gerėti, kas atsispindi ir rinkos dalyvių lūkesčiuose.

Pavyzdžiui, po JAV infliacijos duomenų šoko daugelis didžiausio Europos „STOXX 600“ akcijų indekso kompanijų panaikino didžiąją dalį savo mėnesinių prieaugių. Tuo metu „STOXX 600“ bankų indeksas, ypač Italijos ir Ispanijos bankai, pademonstravo atsparumą.

Azijos rinkos sureagavo į korekciją Volstryte

Azijos akcijų rinkose akcijos pratęsė trajektoriją žemyn, reaguodamos į padidėjusį neapibrėžtumą Volstryte ir didėjančią recesijos tikimybę JAV. Japonijos, Australijos ir Honkongo biržos smuko po to, kai „S&P 500“ nukrito į žemiausią lygį per du mėnesius.

Kinijoje akcijų rinkų indeksai taip pat mažėjo didėjant NT kainų nuosmukiui šioje šalyje. Tuo metu didžiausi Kinijos bankai sumažino indėlių palūkanų normas, siekdami paskatinti skolinimą ir ekonomikos augimą. Kai kurie skolintojai vienerių metų indėlių palūkanas sumažino 0,10 proc. punkto iki 1,65 proc.

Kinijos centrinis bankas antrą mėnesį iš eilės mažino likvidumą bankų sistemoje, kad sumažintų spaudimą juaniui dėl didėjančių pinigų politikos skirtumų su JAV. Kinijos BVP augimo projekcijos taip pat buvo peržiūrėtos – agentūra „Fitch“ projekcijas sumažino nuo 3,7 proc. iki 2,8 proc. per šiuos metus.

Japonijos indeksas „Nikkei“ praėjusią savaitę užbaigė 0,19 proc., Kinijos „CSI 300“ – 2,06 proc., Honkongo „Hang Seng“ – 2,41 proc. žemesniame lygyje, palyginti su situacija prieš dvi savaites.

Baltijos įmonės skelbia pagerėjusius rezultatus

Baltijos šalių bendrovės skelbė apie pagerėjusius savo veiklos rezultatus, palyginti su praėjusiais metais, tačiau tai didelės įtakos jų kainoms nepadarė. „Swedbank“ analitikų vertinimu, Baltijos šalių rinkos atkartoja JAV ir Europoje vyraujančias nuotaikas, o atskirų bendrovių rezultatai šiuo metu nedaro įtakos vyraujančiam sentimentui. Baltijos šalių rinkų indeksas „OMX Baltic Benchmark GI“ per pastarąsias 2 savaites paaugo 0,43 proc.

„Novaturas“ paskelbė, kad per sausio-rugpjūčio mėn. aptarnavo apie 185 tūkst. klientų, o grupės pajamos per šį laikotarpį sudarė 129 mln. eurų. Šie rezultatai apie 2 kartus viršijo analogiško 2021 m. laikotarpio rezultatus. Rinka rezultatus sutiko neutraliai ir bendrovės akcijų kaina susvyravo 1 proc. ribose, tačiau nuo metų pradžios „Novaturo“ akcijos kaina yra netekusi apie 25 proc. savo vertės.

Estijos keltų kompanija „Tallink Grupp“ pervežė apie 600 tūkst. keleivių – tai apie 55 proc. daugiau nei 2021 m. rugpjūčio mėn. Krovinių kiekis palyginamuoju laikotarpiu išaugo 23 proc. iki 35,5 tūkst. vnt., o keleivinių transporto priemonių skaičius – 14 proc. iki 89 tūkst. vnt. Bendrovės akcijų kaina pastarosiomis savaitėmis iš esmės nesikeitė, nors nuo metų pradžios ji yra netekusi apie 17 proc. savo vertės.

Atsinaujinančios energetikos grupė „Enefit Green“ paskelbė, kad jos šių metų rugpjūtį pagamintos elektros energijos kiekis siekė 64,1 GWh ir buvo apie trečdaliu mažesnis nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Sumažėjusią gamybą nulėmė mažesnė elektros gamybos apimtis iš vėjo ir neplanuotas atliekų deginimo jėgainės Iru sustabdymas. Tiesa, per palyginamąjį laikotarpį gamybos iš saulės elektrinių apimtis išaugo apie 62 proc. „Enefit Green“ akcijų kaina per pastarąsias dvi savaites sumažėjo apie 3 proc., o nuo metų pradžios yra pakilusi apie 7 proc.

Pieno produktų gamintoja „Vilvi Group“ paskelbė, kad rugpjūčio mėnesį grupės pardavimų pajamos siekė apie 21 mln. eurų ir buvo 58,3 proc. didesnės negu 2021 m. rugpjūtį. Grupės pardavimai 2022 m. sausio–rugpjūčio mėn. laikotarpiu sudarė 153,6 mln. eurų ir buvo 65,3 proc. didesni negu per tą patį laikotarpį 2021 m. Bendrovės akcijos kaina per pastarąsias dvi savaites koregavosi 1,45 proc., o nuo metų pradžios yra išaugusi apie 30 proc.

Nafta pinga tikintis ekonomikos nuosmukio

Tarptautinė energetikos agentūra teigia, kad Kinijai gresia didžiausias naftos paklausos nuopuolis per tris dešimtmečius, kol COVID-19 karantinai ir nekilnojamo turto krizės stabdo ekonomikos augimą antroje pagal naftos paklausą šalyje. Šis paklausos pokytis privertė agentūrą sumažinti pasaulinės naftos vartojimo prognozes mėnesinėje rinkos ataskaitoje.

Tikėdamasis pasaulio ekonomikos susitraukimo, OPEC+ naftos gavybos aljansas, vedamas Saudo Arabijos, paskelbė apie planus mažinti naftos išgavimą ir tokiu būdu palaikyti naftos kainą aukštesniame lygyje. „Brent“ naftos sandoriai rugsėjo 16 d. buvo prekiaujami 4,59 proc. žemiau nei prieš 2 savaites, naftos kaina siekė 91,35 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina atpigo 2,04 proc. – iki 85,11 JAV dol. rugsėjo 16 d. sesijos metu.

Šią savaitę – FED sprendimas dėl palūkanų

Reikšmingiausiu šios savaitės įvykiu taps FED sprendimas dėl palūkanų normų pakėlimo, kurio laukiama šį trečiadienį. Ketvirtadienį apie analogišką sprendimą praneš ir Anglijos bankas.

Šią savaitę taip pat turėtų būti skelbiami JAV pateikti nauji statybų leidimą rugpjūčio mėnesį, euro zonos, JAV ir JK gamybos ir paslaugų indeksai, kurie leis investuotojams spręsti apie ekonominę situaciją.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: