Komentarai - 2021-09-20

Rugsėjis finansų rinkose: ar pavyks paneigti stereotipą?

Rolandas Rodzis, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Nors rugsėjis statistiškai yra prasčiausias mėnuo finansų rinkose, šįmet jo pradžia buvo pažymėta naujais rekordais Vakarų šalių ir Baltijos vertybinių popierių biržose. Visgi kyla klausimas, ar investuotojams užteks garo iki metų pabaigos. Didesnė infliacija, centrinių bankų užuominos apie pinigų politikos pokyčius ir naujos viruso atmainos – visa tai gali greitai pakeisti nuotaikas finansų rinkose.

FED laikosi įsipareigojimo skatinti ekonomiką

Vasaros pabaigoje dėl sparčiai plintančios delta atmainos JAV Federalinių rezervų bankas (FED) pirmą kartą susirinko į nuotolinę konferenciją. FED prezidentas Jerome Powellas vėl pakartojo, kad parama ekonomikai, atsižvelgiant į darbo rinkos duomenis, gali būti pradėta mažinti dar šįmet. Matoma aiškių ženklų, kad JAV darbo rinkoje situacija yra užtikrinta.

Kita vertus, FED pažymėjo, kad jis ir toliau atidžiai stebės su delta atmaina susijusias rizikas. Be to, toliau bus tęsiama 120 mlrd. JAV dolerių mėnesinė obligacijų supirkimo programa bei išlaikomos artimos nuliui palūkanų normos. Pastarosios priemonės ir toliau leis įmonėms ir gyventojams pigiai skolintis bei skatins verslo bei namų ūkių išlaidas.

Mažinama JAV ekonomikos augimo prognozė

JAV makroekonominėje aplinkoje stebimi įvairūs signalai. Nekilnojamojo turto rinkoje tiek naujos, tiek senos statybos būsto pardavimų apimtis viršijo analitikų prognozes. Teigiamos tendencijos matomos darbo rinkoje: nedarbo paraiškų skaičius siekė 340 tūkst. ir buvo mažesnis už prognozes, be to, toliau mažėjo nedarbo lygis, rugpjūtį sudaręs 5,2 proc.

Nors darbo rinka sugrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį ir tai parodė, kad ekonomikai plintanti delta atmaina didelės įtakos kol kas nepadarė, „Bloomberg“ analitikai nuo 7 iki 5 proc. sumažino JAV trečiojo ketvirčio BVP augimo prognozę. Pagrindinė priežastis – mažėjančios vartojimo išlaidos dėl išaugusių kainų, prekių trūkumas dėl tiekimo grandinių sutrikimų ir lėtėjantis vakcinacijos tempas.

„S&P 500“ toliau išlieka arti rekordinių aukštumų

Finansų rinkų dalyviai jau įprato prie vis naujų pagrindinio JAV akcijų indekso „S&P 500“ rekordų. Vasaros ir rudens sandūroje indeksas palypėjo į naujas aukštumas. Jo augimui pagrindinės įtakos turėjo IT sektoriaus įmonės, ypač „Amazon“ ir „Netflix“, bei tokios farmacijos įmonės, kaip „Moderna“ ir „Termofisher Scietific“.

Tiesa, pastarosiomis dienomis indeksas buvo kiek atsitraukęs nuo rekordinių aukštumų. Prie nežymios korekcijos galėjo prisidėti didžiųjų bankų įspėjimai apie didelius akcijų įverčius ir potencialiai mažesnę grąžą ateityje, taip pat pabloginta BVP prognozė antrajai metų pusei. „Swedbank“ analitikai pastebi, kad artimiausioje ateityje investuotojų nuotaikų kryptį gali nulemti infliacijos rodikliai.

ECB žada išlaikyti žemas palūkanų normas

Rugsėjo pradžioje Europos centrinio banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde pristatė artimiausius pinigų politikos pokyčius. Ji užsiminė apie planus jau šį ketvirtį mažinti ECB turto supirkimo programos apimtį, bet pabrėžė, kad palūkanų normos ir toliau išliks žemos, nes infliacijos tikslas dar nepasiektas.

Sėkminga vakcinacijos kampanija ir valdomas užsikrėtimų skaičius Europos pinigų politikos formuotoją paskatino pripažinti, kad blogiausia jau praeityje. Nepaisant to, atsigavimo perspektyvos priklauso nuo tolesnio vakcinacijos progreso ir viruso plitimo tendencijų.

Tikimasi spartesnio euro zonos augimo

Siurprizų pateikė makroekonominiai rodikliai. Euro zonos mėnesio infliacija rugpjūtį pasiekė 3 proc. ir buvo didžiausia per dešimtmetį bei 0,3 proc. pralenkė analitikų prognozes. Didesnė nei tikėtasi infliacija nenustebino ECB, kuris yra įsitikinęs, kad ji yra laikina.

„Swedbank“ analitikų vertinimu, ECB infliacijos atžvilgiu laikosi nuosaikesnės pozicijos nei FED, dėl to Europoje staigesni pinigų politikos pokyčiai artimiausioje ateityje yra mažiau tikėtini nei JAV.

Paskelbtas rugpjūčio mėnesio pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), siekęs 59 punktus, kiek nuvylė investuotojus. Jis buvo mažesnis, nei prognozavo analitikai, ir nusileido liepos mėnesį 15 metų aukštumas siekusiam rodikliui. Nepaisant to, naujų darbo vietų skaičius euro zonos įmonėse toliau sparčiai didėjo, o darbo vietų kūrimo tempas buvo panašus kaip ir liepą.

ECB padidino šių metų euro zonos augimo prognozę iki 5 proc., palyginti su ankstesniu 4,6 proc., bei peržiūrėjo infliacijos lūkesčius. Pasak ECB, šiais metais metinė infliacija euro zonoje turėtų siekti 2,2 proc., kitąmet turėtų nukristi iki 1,7 proc., o 2023 m. – mažėti iki 1,5 proc. Prognozuojama infliacija kol kas žemesnė nei ECB tikslas ją išlaikyti apie 2 proc.

Europos akcijų indeksai buvo linkę mažėti

Akcijos rinkų kryptis Europoje raudonavo dėl neužtikrintų ekonomikos augimo perspektyvų, besitęsiančios koronaviruso pandemijos ir centrinio banko politikos. Per pastarąsias dvi savaites visos Europos „STOXX 600“ indeksas susitraukė apie 1,31 proc.

Pagrindiniai kitų šalių akcijų indeksai taip pat krito. Vokietijos „Xetra DAX“ indeksas palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo apie 1,66 proc., Italijos „FTSE MIB“ apie 1,28 proc., Prancūzijos „CAC 40“ indeksas apie 0,31 proc., o Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ – apie 1,62 proc.

Kinijos vyriausybė bando pažaboti didžiąsias IT įmones

Rugsėjo pradžioje įvykęs JAV prezidento Joe Bideno ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo pokalbis telefonu įžiebė investuotojų viltis, kad JAV ir Kinijos santykiai turėtų pagerėti. Tuo metu nesutarimai tarp Kinijos valdžios ir didžiųjų šalies IT sektoriaus įmonių dar labiau įsisiūbavo.

Be jau anksčiau Kinijos reguliuotojų spaudimą pajutusio „Didi“, šįkart dėmesio susilaukė „Alibaba“ įmonių grupei priklausantis „Ali Pay“ startuolis. Kinijos reguliuotojas reikalauja, kad įmonė būtų padalintą į atskiras mokėjimų ir kreditavimo bendroves. Įmonė taip pat turėtų perduoti vartotojų duomenis, kuriais remdamasi priima sprendimus dėl jų kreditavimo. „Alibaba“ akcijų kaina nuo rugsėjo pradžios smuko apie 11 proc.

Panašu, kad Kinija stengiasi daryti poveikį visoms monopolinę padėtį užimančioms šalies IT įmonėms ir sumažinti jų įtaką, ypač po to, kai po neseniai pasirodžiusios „Alibaba“ savininko Jacko Ma viešos kritikos Kinijos finansų sistemai.

Kinijoje stebimas smarkus gamintojų kainų augimas

Makroekonominiai Kinijos duomenys ir toliau rodė didėjusias gamintojų kainas. Gamintojų kainų indeksas rugpjūtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, pakilo 9,5 proc. ir pasiekė 13 metų aukštumas. Tai kelia vis didesnį susirūpinimą Kinijos valdžiai, nes atotrūkis tarp gamintojų ir vartotojų kainų didina spaudimą vietinių gamintojų pelningumui.

Kinijos prekybos duomenys viršijo lūkesčius, nepaisant delta atmainos protrūkio šalyje ir griežtų lokalių apribojimų. Kinijos mėnesio einamosios sąskaitos prekybos perteklius rugpjūtį padidėjo iki 58,34 mlrd. JAV dolerių ir viršijo ekonomistų prognozes.

Naujos Pekino vertybinių popierių biržos startas

Akcijų rinkos Kinijoje demonstravo raumenis. Pavyzdžiui, „Shanghai Composite“ indeksas per paskutines dvi savaites paaugo 5 proc., „CSI 300“ indeksas – 4,05 proc.  Pagrindinės priežastys akcijų indeksų augimui buvo stipresni nei prognozuoti prekybos duomenys bei atviras JAV ir Kinijos prezidentų pokalbis. Didėjo ir Kinijos 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas, kuris pasiekė 2,89 proc.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas rugsėjo pradžioje paskelbė apie naujos vertybinių popierių biržos atidarymą Pekine. Naujos biržos tikslas – suteikti priėjimą prie kapitalo mažoms ir vidutinėms įmonėms. Akivaizdu, kad šis žingsnis yra savotiškas meduolis užsienio investuotojams. Užsienio investuotojai pradėjo atsargiau vertinti investavimą į Kinijos bendroves po anksčiau minėtų technologijų įmonių suvaržymų.

Atmosferą Baltijos biržose kaitino bankų akcijos

Rugsėjo pradžioje Baltijos biržoje veiklos turėjo ir investuotojai, ir spekuliantai. Per porą savaičių Baltijos biržos „OMX Baltic Benchmark“ indeksas pasistiebė apie 9 proc. ir pasiekė aukščiausia tašką istorijoje. Daugiausia įtakos šiam augimui turėjo Talino biržoje kotiruojamos akcijos. Estijos rinka laikoma viena labiausiai augusių rinkų šiais metais, kuri nuo metų pradžios pasistiebė apie 60 proc.

Didžiausio susidomėjimo sulaukė bankų „LHV Group“, „Coop Bank“ ir Šiaulių banko akcijos. Visų trijų bankų akcijų per pastarąsias kelias savaites perleista už maždaug 60 mln. eurų sumą. Po bankų rikiavosi „Ignitis grupė“ su 6,4 mln. eurų apyvarta.

Augimo nuotaikas Baltijos biržose palaikė ir daugiau kaip 100 tūkst. estų sprendimas atsiimti savo sukauptus pinigus iš pensijų fondų. Įdomu tai, kad pinigus atsiėmusieji tokį savo sprendimą argumentavo noru turtą apsaugoti nuo infliacijos, tad jiems pinigus nukreipti į finansų rinkas gali atrodyti kaip logiškas žingsnis.

Salvadoras įteisino bitkoino naudojimą

Salvadoras, apie 6,4 mln. gyventojų turinti šalis Centinėje Amerikoje, rugsėjo pradžioje tapo pirmąja valstybe pasaulyje, įteisinusia bitkoino naudojimą atsiskaitymuose. Salvadoro vyriausybė įsigijo pirmuosius 400 bitkoinų už maždaug 21 mln. JAV dolerių sumą ir pažadėjo įsigyti jų dar daugiau. Po šių naujienų bitkoino vertė buvo pakilusi apie 2 proc. ir siekė apie 53 tūkst. JAV dolerių už vienetą.

Teoriškai bitkoinu šioje šalyje turėtų būti galima atsiskaityti už bet ką – nuo kavos puodelio ar mokėjimo už paslaugas iki automobilio ar nekilnojamojo turto įsigijimo. Be to, apie 70 proc. salvadoriečių neturi banko sąskaitos, todėl ši kriptovaliuta turėtų padidinti finansinių paslaugų prieinamumą.

Realybėje įgyvendinti tokį sprendimą gali būti kur kas sudėtingiau dėl įvairių priežasčių – atsiskaitymų infrastruktūros trūkumo, didelės bitkoino vertės svyravimų, skaidrumo reikalavimų. Finansų institucijų atstovai tokį Salvadoro žingsnį kol kas vertina kaip nepamatuotą eksperimentą.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: