Seimas šią savaitę priėmė Kelių įstatymo pataisas, kurios leistų valstybinės reikšmės kelius modernizuoti viešosios ir privačiosios partnerystės (PPP) pagrindu. Nors pagal šį modelį būtų galima greičiau rekonstruoti kritinės būklės kelius ir tiltus, sektoriaus atstovai nuogąstauja, ar valstybė bus pajėgi padengti ilgalaikius įsipareigojimus.
„PPP modelis sukuria tam tikrą iliuziją, kad galime pradėti remontuoti kelius dabar, iš karto nesumokėdami visos kainos, tačiau kartu jis valstybei sukelia didelę finansinę naštą ilguoju laikotarpiu. Didžiausia rizika kiltų, jei per artimiausius metus prisiimtume daug tokių projektų, bet neišspręstume bendro kelių finansavimo klausimo. Tokiu atveju vėliau gali nebelikti lėšų net einamiesiems darbams padengti, nes didžioji biudžeto dalis būtų skirta ankstesnių įsipareigojimų aptarnavimui“, – pokyčius vertina asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Lygina su greituoju kreditu
Priimtomis pataisomis sutarta įtvirtinti, kad PPP sutarties pagrindu modernizuojami valstybinės reikšmės keliai ar jų dalys nuo šių metų birželio galės būti patikėjimo teise perduoti privačiam subjektui laikinai valdyti ir naudoti, kol bus atnaujinta kelių infrastruktūra, keliams visais atvejais liekant valstybės nuosavybe.
Prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytas modelis grindžiamas prielaida, kad dabartiniai finansavimo šaltiniai nėra pakankami keliams tvarkyti, o jų būklė reikalauja skubių sprendimų. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Ramūno Dilbos, valstybė ilgą laiką nesugebėjo užtikrinti adekvataus kelių finansavimo, todėl būtina ieškoti papildomų priemonių.
„Prezidentas kiekviename savo metiniame pranešime pamini blogą kelių būklę, matome, kad daugelį metų biudžeto lėšų skyrimas keliams iš esmės nedidėja. Šis įstatymo pakeitimas atveria galimybę pritraukti papildomas privačias lėšas infrastruktūros atnaujinimui ir sukūrimui. Tai vienas būdų finansuoti ne tik naują, bet ir esamą infrastruktūrą, ypač tiltus, viadukus, kurie yra kritinės būklės. Šis finansavimo šaltinis įsikomponuoja į visą finansavimo struktūrą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo R. Dilba.
Jis taip pat akcentuoja, kad PPP modelis Lietuvoje nėra naujovė, o valstybė jau turi tiek sėkmingų, tiek mažiau sėkmingų pavyzdžių, iš kurių galima pasimokyti. Anot patarėjo, dabartinė teisinė bazė leidžia geriau valdyti rizikas ir užtikrinti projektų kokybę.
Visgi, pasak Š. Frolenko, esminis klausimas yra ne pats PPP modelio veikimas, o tai, ar valstybė geba garantuoti pakankamą ir tvarų finansavimą kelių sektoriui.
„Tik išsprendus šią problemą galima racionaliai svarstyti, kuriais atvejais PPP iš tiesų yra tinkamas sprendimas. Be to, kelių sektoriuje šis modelis yra sudėtingesnis nei kituose projektuose, nes, skirtingai nei pastatai ar paslaugos, keliai negeneruoja pajamų, kurios galėtų kompensuoti verslo investicijas“, – priduria asociacijos vadovas.
Parlamentaras Raimondas Kuodis šį modelį vertina atsargiai ir pabrėžia, kad jis galėtų būti laikomas pagrįstu tik tais atvejais, kai tarp viešojo ir privataus sektorių atsiranda reali sinergija ir abi pusės kuria papildomą vertę.
„Politikams greitųjų kreditų logika apsimoka, nes jie gali parodyti, kad kažką padarė, nors skola ir jos aptarnavimas bus numestas ateities kartoms. Šalis yra nepasiruošusi šiems dalykams. Jei neturi pinigų, visų pirma klausk savęs, kodėl tu jų neturi ir ar tavo biudžetas yra adekvatus apsiimtoms funkcijoms“, – teigia R. Kuodis.
Ruošia projektus milijardinėms investicijoms
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pabrėžia, kad kelių sektoriuje susikaupęs investicijų poreikis jau dabar siekia milijardus eurų, kurių tradiciniai finansavimo šaltiniai negali užtikrinti. Ministerijos skaičiavimais, vien PPP būdu galėtų būti įgyvendinta projektų už 3,2 mlrd. eurų, pirmiausia orientuojantis į tiltus ir viadukus. Pastarųjų būklė daugeliu atvejų yra kritinė – avarinės būklės tiltų priskaičiuojama daugiau nei 150.
„Dirbame su Finansų ministerija, Centrine projektų valdymo agentūra ir „Via Lietuva“ rengiant nacionalinę PPP kelių infrastruktūros programą, identifikuojant projektus, kuriuos būtų racionaliausia įgyvendinti tokiu būdu. Jau turime parengę preliminarų projektų sąrašą, kurį tikimės patvirtinti liepos pradžioje“, – laidoje kalbėjo D. Sujetaitė.
Ji neatmeta, kad kai kuriuos projektus regionuose būtų galima apjungti į paketus, taip paspartinant investicijų pritraukimą ir infrastruktūros modernizavimo tempus.
Kelių mokslininkas dr. Virgaudas Puodžiukas atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio projektai reikalauja ne tik politinių sprendimų, bet ir itin kruopštaus techninio bei finansinio pasirengimo.
„Susisiekimo ministerija turėtų labai gerai įvertinti projektus, atlikti kaštų naudos analizę, apibrėžti sutarčių tikslus, priemones ir, kas labai svarbu, numatyti efektyvius vertinimo kriterijus, kaip sutartis bus įgyvendinta. Kadangi dažniausiai kalbama apie ilgalaikes – 5–7 metų trukmės – sutartis, turi būti įtrauktas visas dangos gyvavimo ciklas ar remonto garantinis aptarnavimas“, – priduria mokslininkas.
