Ilgai laukta siunta pagaliau jūsų rankose – smalsumas nugali, pakuotė išardoma per kelias minutes, o dėžės ir apsauginės medžiagos atsiduria prie konteinerio. Tai, prie ko dirbo dizaineriai ir pakuotojai, akimirksniu tampa atlieka, nors dažniausiai jau būna paruošta rūšiavimui.
Būtent todėl, kaip pabrėžia gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ ekspertai, svarbiausi sprendimai priimami dar pakuotės kūrimo etape – aiškiai paženklinta ir apgalvota pakuotė gali tapti ne problema, o geriausia rūšiavimo instrukcija.
Pakuotė gali tapti rūšiavimo instrukcija
Dalis perdirbti tinkamų pakuočių vis dar atsiduria mišrių atliekų konteineriuose. Tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų rūšiuoja remdamiesi intuicija, o ne aiškiomis taisyklėmis.
Nors Lietuvoje nuolat vykdomos edukacinės kampanijos, žmonės vis dar susiduria su skirtingomis rūšiavimo taisyklėmis ir dažnai pasimeta.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė sako, kad sprendimas gali būti labai paprastas – aiškios instrukcijos ant pačios pakuotės.
„Vartotojui dažnai reikia tik vieno aiškaus nurodymo – kur mesti pakuotę. Kai tai pažymėta ant produkto, rūšiavimo klaidų gerokai sumažėja“, – sako ji.
Šiandien ant pakuočių galima rasti įvairių ženklų: perdirbimo simbolius, medžiagų kodus ar aiškesnius ženklinimus, nurodančius konkretų konteinerį. Vis dėlto jie ne visada vienodai suprantami – pavyzdžiui, perdirbimo simbolis dar nereiškia, kad pakuotė realiai bus perdirbta konkrečioje šalyje.
Europos Sąjungoje (ES) jau stiprinami reikalavimai pakuočių ženklinimui, siekiant, kad informacija būtų vienoda ir lengvai suprantama visose valstybėse. Jau šią vasarą planuojama paskelbti naujas taisykles, kurios suvienodintų piktogramas visoje ES – nuo Vilniaus iki Amsterdamo.
Pakuotės dizainas – ne tik grožis
Pakuotės dizainas ilgą laiką buvo laikomas marketingo įrankiu, tačiau šiandien jis vis labiau susijęs ir su vartotojų elgsena.
Augant vartojimui daugėja sudėtingų, kombinuotų pakuočių, kurias sunku perdirbti. Todėl dizaineriai turi galvoti ne tik apie estetiką, bet ir apie tai, kaip vartotojui kuo paprasčiau tinkamai atsisveikinti su pakuote.
Pasak tvarių pakuočių vystymo konsultanto ir „PinProof Packaging“ įkūrėjo Juozo Baranausko, rūšiavimo klaidų prevencija prasideda dar kuriant pakuotę.
„Dirbame su verslais nuo pat pakuotės kūrimo pradžios – vertiname visą grandinę, optimizuojame sprendimus ir tvarumą integruojame natūraliai. Geras dizainas gali formuoti mūsų įpročius: kuo mažiau painiavos, tuo lengviau vartotojui priimti teisingą sprendimą“, – sako ekspertas.
Anot jo, šiandien pakuočių dizaineriai jau tampa ne tik vizualikos specialistais, bet ir tam tikra prasme tvarumo strategais.
„Reikia vertinti CO₂ emisijas, logistiką, medžiagų atskyrimą, žaliavų kilmę. Dizaineriai šiandien valdo dešimtis kintamųjų, kad pakuotė būtų ne tik estetiška, bet ir tvari bei konkurencinga rinkoje“, – aiškina J. Baranauskas.
Pakuotės sudaro didelę dalį atliekų
„Eurostat“ duomenimis, net 40 proc. viso plastiko ES sunaudojama pakuotėms gaminti, o joms taip pat skiriama apie pusė viso popieriaus. Skaičiuojama, kad pakuotės sudaro net 36 proc. kietųjų komunalinių atliekų.
Dėl to pakuočių perdirbimas tampa itin svarbus – tinkamai sukurta ir aiškiai pažymėta pakuotė lengviau grįžta į perdirbimo sistemą ir gali tapti naujais produktais. Tuo metu neteisingai išrūšiuotos pakuotės dažnai tampa nebetinkamos perdirbti.
Europoje atsiras viena rūšiavimo „kalba“
Artimiausiais metais ES planuoja įvesti vieningą pakuočių ženklinimo sistemą. Visose valstybėse bus naudojami tie patys simboliai ir aiškios instrukcijos – ar pakuotė perdirbama, į kurį konteinerį ją mesti ir kiek perdirbto turinio panaudota jos gamyboje.
Taip pat bus ribojamas perteklinis pakavimas – pavyzdžiui, siuntų dėžėse negalės būti daugiau nei 50 proc. tuščios vietos. Iki 2030 metų visos plastikinės pakuotės turės būti perdirbamos arba pakartotinai naudojamos.
Šie pokyčiai neišvengiamai keis ir pačius pakuočių kūrimo principus.
„Dizainas turės išmokti kalbėti viena kalba visoje Europoje. Tikslas labai aiškus – kad vartotojui atsakingas pasirinkimas būtų kuo paprastesnis“, – sako K. Žukauskaitė-Šiaučiulė.
Rūšiavimo sprendimus priimame skubėdami
Nors retai apie tai susimąstome, atliekos mus lydi kasdien – virtuvėje, vonioje ar prie konteinerio kieme. Dažniausiai rūšiuojame skubėdami ir pernelyg negalvodami apie taisykles.
Būtent tokiomis sąlygomis ir priimamas sprendimas, ar pakuotė taps nauju resursu, ar liks šiukšle.
Todėl kuo aiškesnė pakuotė, kuo paprastesnės jos medžiagos ir kuo suprantamesni simboliai, tuo lengviau vartotojui rūšiuoti teisingai. Pakuočių dizainas šiandien tampa ne tik estetikos ar marketingo klausimu, bet ir praktiniu įrankiu, formuojančiu mūsų kasdienius įpročius.
