Rūta Urbonaitė (10 kl.)

„Kurti bandžiau dar pradinėje mokykloje, tačiau tada dar varžė skurdus žodynas ir begalė klaidų… Iki 7 ar 8 klasės labai nemėgau skaitymo, tai atrodė tuščias laiko švaistymas, tačiau tuomet, kai bibliotekos darbuotoja „įpiršo“ knygą,  įvyko kažkoks lūžis –  supratau, jog be knygų nebegaliu gyventi …“ 

***

Tik medžių lapai gyvena ir miršta kartu, o kiekvienas medis atskirai.

***

Šaltas drebulys purto mane, kai žvelgiu į jus, tokius linksmus ir nerūpestingus, nežinančius, ko norit ar kur einat. Nesvarbu. Juk visai nesvarbu, kokia linksma bus vasara, po jos vis vien ateis ruduo.

***

Mano spalvotas paltas suplyš kaip ir visų kitų, nubluks ir galiausiai nebesaugos mano liauno kūno nuo lipšnių mirties rankų.

***

Tamsoje nėra nieko gero, nes gėris nesislepia. Jis ateina šviesiu ir saulėtu keliu. Bet ar tikrai? Galbūt, kad rasti kažką gero reikia pereiti per tamsą ir blogį? Ir tik galbūt tada, tarsi šviesa tunelio gale pasirodys laimė. Tik galbūt.

***

Jis atima brangius žmonės, priverčia kentėti tave ir kitus. Jis kuria melą ir pateikia jį už tiesą. Jis dažniausiai toks: žiaurus ir negailestingas. Kaskart mesteli ką nors gero ir tuoj pat atsiima tai su kaupu. Tai gyvenimas. Nuo jo nepabėgsi, tačiau gali iš jo išeiti, bet niekas nežino, kas nutinka tada. Kas nutinka mirus.

***

Mirtis. Baisus žodis ir dar baisesnė realybė. Mirtis ir gyvenimas visuomet laikosi kartu, nes be gyvenimo nėra mirties. O jeigu reikėtų pasirinkti? Ar skausmingas gyvenimas ar nežinomybės pilna mirtis? Kas skamba baisiau?


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: