Š. Mero gatvė Panevėžyje

Būsimoji Mero gatvė buvo gana plati, tik gyventojų šioje Panevėžio miesto centrinėje gatvėje nebuvo daug. 1919 m. tai buvo Perkūno gatvė. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Perkūno gatvė pavadinta Mero vardu. Siauroji gatvė ‒ Perkūno gatve. Vėliau kilo nemažai painiavos dėl to šių gatvių istorijoje.

Šachnelis Abraomas Meras buvo vienas garsiausių žydų tautybės asmenų Panevėžio miesto istorijoje. Jo žmona buvo dantų gydytoja Ana Mer, 1919 m. išrinkta į miesto tarybą. Ji buvo viena iš dviejų moterų miesto taryboje.

Šachnelis Meras gimė 1865 m. Panevėžyje.  Mokėsi žydų religinėje mokykloje, vėliau įstojo į Kauno gimnazijos penktą klasę ir šią mokyklą sėkmingai baigė. Vėliau baigė studijas Maskvos universiteto Medicinos fakultete. 1904 m. persikėlė į Panevėžį. Be privačios praktikos, buvo Panevėžio Marijos mokyklos ir Panevėžio žydų privačios dvimetės mokyklos gydytojas. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo Panevėžio žydų draugijos neturtingiesiems išduoti beprocentines paskolas, Panevėžio žydų draugijos neturtingiems vaikams globoti, Panevėžio dailės mylėtojų draugijų narys. 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę  jis liko aktyviu visuomenininku. 1919 m.  rugsėjo 8 d. kartu su žmona buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą, jos nariais buvo iki 1921 m. birželio 30 d. Š. Merui dalyvaujant įsteigta Panevėžio žydų sveikatos apsaugos draugija ,,Oze“, Panevėžio gydytojų draugija (Š. Meras tapo šios 1922 m. įkurtos draugijos pirmuoju  pirmininku). Be to, Š. Meras aktyviai prisidėjo prie ligonių kasų steigimo Panevėžyje, jis vienas iš 1920 m. atidarytos Panevėžio žydų gimnazijos steigėjų ir pirmasis jos direktorius. Š. Meras sutiko tapti Panevėžio žydų bendruomenės 1919 m. atkurtos Žydų ligoninės vedėju. Jis buvo autoritetingas specialistas, domėjęsis profesinėmis naujovėmis, savo iniciatyva vykdavo tobulintis į užsienį, rašė medicininei spaudai, turėjo modernų priėmimo kabinetą, mielai padėdavo jaunesniems kolegoms, buvo labai kolegiškas ir geranoriškas. Š. Meras buvo be galo kantrus, geros širdies, nuodugniai apžiūrėdavo visus pacientus, ligoniai juo labai pasitikėjo. Š. Meras mirė 1930 m. kovo 26 d. Palaidotas Panevėžio žydų kapinėse.

Bene garsiausias šioje gatvėje buvo gydytojo Kazimiero  Slieko namas. Namo statyba rūpinosi jo žmona Stanislava Sliekienė.  Dėl leidimo šiame sklype statyti 2 aukštų medinį gyvenamąjį namą ir daržinę S. Sliekienė 1928 m. sausio 28 d. kreipėsi į Panevėžio miesto valdybą ir leidimą gavo. Ji dar paprašė kaip miesto gydytojo žmoną atleisti ją nuo mokesčių. 1929 m. namas Perkūno g. 12 baigtas statyti. K. Sliekas mirė 1929 m. gruodžio 16 d. Šiame name butą nuomojosi rabinas Joselis Kaganemanas, Panevėžio žydų centrinio banko direktorius Benjaminas Levinas, ilgą laiką gyveno ir daktaro Mero žmona A. Mer su dukra ir jos šeima, pirklys Dovydas Riklesas, advokatas Abraomas Šacas.  Kituose namuose šioje gatvėje gyveno daug žydų tautybės asmenų: prekybininkas Remeris Nochemas, tarnautojas Rachelis Šermanas, Asnė Šermanienė, skardininkas Peisachas Šimelevičius, dantų technikė Mina Šimelevičienė, Joselis Šermanas,  stalius Šimelis Delaiskis, pirklys Giršas Bolys, Rocha Bolienė, namų savininkas Dovydas Gafanavičius, skerdikas Moiša Gilvanas, Reza Kučerienė, siuvėja Rachelė Kaganaitė ir kt. Mero g. 6 gyveno lietuvis karininkas Antanas Slavinskas ir jo motina Barbora Slavinskienė.

Nacių okupacijos metais ši gatvė pavadinta 1941 m. nužudyto Panevėžio apskrities ligoninės direktoriaus Stanislovo Mačiulio vardu. Pokariu gatvė pervadinta Kazio Štaro vardu. Nepriklausomos Lietuvos  laikais gatvei grąžintas Š. A. Mero  vardas.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: