Šalies gimnazijų reitingo pirmajame dešimtuke ir Panevėžio gimnazija

Šiandien žurnalas „REITINGAI“ surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus.

Spaudos konferencija vyko LIVE formatu per žurnalo „Reitingai“ paskyrą socialiniame tinkle Facebook.

Gimnazijų reitingas  

Žurnalas „Reitingai“ aštuntą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Šiemet buvo atnaujinti gimnazijų vertinimo kriterijai. 

Vertindami gimnazijas, tradiciškai atskyrėme mokyklas, kurios atsirenka mokinius ir kurios priima mokinius pagal taip vadinamą teritorinį principą. Taip pat išskyrėme mokyklas pagal vadinamąjį savivaldybės socialinį – ekonominį gyventojų kontekstą.

Įdomu tai, kad tarp 100-o geriausių šalies mokyklų net ketvirtadalis yra gimnazijos iš žemo socialinio – ekonominio konteksto savivaldybių.

Taigi, nepaisant aptariamo konteksto, ketvirtadalis gimnazijų pasiekia gerų akademinių rezultatų, tai: Lazdijų r. Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazija, Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazija, Pasvalio P. Vileišio gimnazija, Prezidento J. Žemaičio gimnazija (Raseiniai), Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, Panevėžio r. Velžio gimnazija, Šiaulių r. Kuršėnų L. Ivinskio gimnazija, Biržų „Saulės“ gimnazija, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, Joniškio „Aušros“ gimnazija, Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija, Kelmės r. Kražių Ž. Liauksmino gimnazija, Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazija, Raseinių r. Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija, Anykščių J. Biliūno gimnazija, Rokiškio r. Obelių gimnazija, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija, Kelmės r. Tytuvėnų gimnazija, Kalvarijos gimnazija, Šakių „Žiburio“ gimnazija, Pakruojo r. Linkuvos gimnazija, Alytaus r. Daugų V. Mirono gimnazija, Varėnos r. Valkininkų gimnazija, Skuodo P. Žadeikio gimnazija.  

Iš viso buvo vertintos 368 gimnazijos, kurių abiturientai 2020 m. laikė valstybinius brandos egzaminus (VBE).

Tiek tarptautinių tyrimų antrinės analizės, tiek nacionalinis gimnazijų reitingas, sudarytas remiantis VBE rezultatais, rodo tendenciją, kad savivaldybių ir valstybinės mokyklos pradeda atsilikti konkurencinėje kovoje su privačiomis mokyklomis. Viena vertus, tai yra gerai, kita vertus, tai dar labiau padidins socialinę atskirtį (tarp tėvų, išgalinčių mokslinti vaikus geriausiose privačiose mokyklose ir tėvų, tegalinčių rinktis artimiausią mokyklą, pagal gyvenamąją vietą). Ir ši konkurencija ypač ženkli Kaune bei Klaipėdoje. Ir kol kas tik Vilniaus savivaldybės mokyklos yra sunkiau pajudinamos iš ilgus metus užimamų aukštų pozicijų.

Tarkime, jeigu žvelgtume į geriausių atrankinių mokyklų dešimtuką, tai pamatytume, kad čia net 3 privačios mokyklos. Šiemet ypač dideli poslinkiai vyko Kaune, čia į viršų šovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, išstūmusi abi jėzuitų gimnazijas.

Taigi, atrankinių mokyklų 5-ukas atrodo taip:

1. Vilniaus licėjus

2. KTU gimnazija

3. Vilniaus Žirmūnų gimnazija

4. LSMU gimnazija

5. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija

Na, o jei žvilgtertume į vadinamų neatrankinių mokyklų pirmąjį dešimtuką, tai pamatytume, kad čia pirmajame dešimtuke pusė yra privačios mokyklos: 

1. Klaipėdos licėjus

2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija

3. Vilniaus S. Daukanto gimnazija

4. Kauno „Saulės“ gimnazija

5. Šiaulių J. Janonio gimnazija

6. „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)

7. Vilniaus Žvėryno gimnazija

8. Vilniaus Valdorfo mokykla

9. Pranciškonų gimnazija (Kretinga)

10. Marijampolės šv. Cecilijos gimn.

Antrą kartą greta gimnazijos vietos reitinge pateikiame ir vieno mokinio mokymo kiekvienoje gimnazijoje kainą.Tiesa, šio kriterijaus nevertinome. Vieno mokinio ugdymo kainą pateikėme tik „Reitingų“ skaitytojų dėmesiui, idant mokinių tėvai patys įsitikintų, ar mokyklai sunkiai sekasi išmokyti mokinius akademinių dalykų bei užtikrinti gerą mikroklimatą dėl to, kad jos yra menkai finansuojamos, ar dėl kitų priežasčių.

Brangiausiai (jei nevertintume specializuotų mokyklų) vieno mokinio išlaikymas atsieina: Vilniaus r. Buivydžių T. Konvickio gimnazijoje – 8501 eurų, Neringos gimnazijoje – 7999 eurai, Vilniaus r. Medininkų šv. Kazimiero gimnazijoje – 7433 eurai, Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazijoje – 7008 eurai, Trakų r. Onuškio D. Malinausko gimnazijoje – 6652 eurai.              

O mažiausiai vieno mokinio mokymas atsieina šiose mokyklose:

Kelmės J. Graičiūno gimnazijoje – 945 eurai  

Vilniaus Gabijos gimnazijoje – 1358 eurai     

Vilniaus Fabijoniškių gimnazijoje – 1612 eurų                 

Vilniaus Ozo gimnazijoje – 1622 eurai           

Kauno J. Jablonskio gimnazijoje – 1789 eurai

Pradinių mokyklų ir progimnazijų vertinimas

Žurnalas „Reitingai“ septintą kartą pristato ir absoliučios daugumos šalies mokyklų,  pastaruosius trejus metus dalyvavusių nacionaliniuose moksleivių pasiekimų patikrinimuose (anksčiau vadintuose standartizuotais testais) vertinimą.

Pagal ketvirtokų trejų paskutinių metų pasiekimus pirmauja:

1. Kauno P. Mašioto pradinė m-kla

2. Kauno m-kla – darželis “Šviesa”

3. Vilniaus darželis – m-kla „Dainorėliai“

O pagal aštuntokų trejų pastarųjų metų pasiekimus pirmauja:

1. Klaipėdos Tauralaukio progimnazija

2. Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazija

3. Vilniaus Žemynos progimnazija

Pagrindinių mokyklų vertinimas

Penktą kartą pristatome ir pagrindinių mokyklų vertinimą, kuris atliktas, remiantis dešimtokų (pastarųjų trejų metų) laikytais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.

Iš viso Lietuvoje yra apie 250 pagrindinių mokyklų, tiesa, jų dydis yra skirtingas. Taigi, vertindami pagrindines mokyklas jas skirstėme pagal mokinių skaičių.

Stipriausia pagrindinė mokykla kategorijoje nuo 1 iki 9 (dešimtokų) yra

Lazdijų rajono Krosnos pagrindinė m-kla.

Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi iki 23 dešimtokų yra Lazdijų rajono Šeštokų pagrindinė m-kla.

Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi daugiau nei 24 dešimtokai yra Plungės Senamiesčio pagrindinė mokykla.

O tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų stipriausia yra Senųjų Trakų A. Stelmachovskio pagrindinė mokykla.

Universitetų reitingas

Aštuntą kartą pristatome institucinį Universitetų reitingą.

Geriausių valstybinių universitų 5-ukas:

1. Vilniaus universitetas, surinkęs 74,43 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);

2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 71,65 taško (pernai jis taip pat buvo antras);

3. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 69,17 taško vėl grįžo į trejetuką (pernai jis buvo ketvirtas);

4. Vilnius TECH universitetas, surinkęs 63,63 taško (pernai jis buvo trečias);

5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 60,15 taško (pernai jis buvo penktas).

Privačių universitetų pozicijos

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 64,55 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);

2. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 55,52 taško (pernai jis buvo trečias);

3. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 38,12 taško (pernai jis buvo antras).

Kaip buvo reitinguoti universitetai

Universitetų reitinge nebeliko vieno svarbaus parametro: studentų nuomonės tyrimo. Taip atsitiko dėl to, kad įsigaliojus Bendram duomenų apsaugos reglamentui (BDAR) sociologai negali tiesiogiai (be tarpininkų) pasiekti aukštųjų mokyklų studentų.

Pastaraisiais metais sociologai kiekvieno universiteto studentams sukurdavo nuorodą, kur jie galėdavo išsakyti savo vertinimus. Deja, ne visi atsakymai būdavo korektiški. Mes kasmet atkreipdavome skaitytojų dėmesį, kad dalį anketų, kurios ateidavo iš to paties IP adreso ir kurių šimtai studentų visus parametrus įvertindavo tik 10-ukui, sociologai anuliuodavo. Dar keleto universitetų studentų anketos būdavo nereprezentatyvios.

Taigi, išklausėme universitetų atstovų nuomonę, ką jie siūlytų ir priėjome prie išvados, kad, nesant galimybės atlikti reprezentatyvios studentų apklausos be tarpininko (paties universiteto), studentų nuomonę apie studijų kokybę derėtų matuoti įtraukiant daugiau netiesioginių parametrų, tai yra, kiekvienos pakopos studentų nubyrėjimą, atlyginimus, stojimą I-u pageidavimu ir pan. 

Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 38 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į penkis stambius kriterijus:

I. Mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai – 25 taškų svoris;

II. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 25 taškų svoris;

III. Studentai ir studijos – 25 taškų svoris;

IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris;

V. Esamas ir ateities akademinis personalas – 10 taškų svoris.

Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų.

Kolegijų reitingas

Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke:

1. Vilniaus kolegija, daugiau kaip 71,96 taško iš galimų surinkti 100 taškų (pernai ši kolegija taip pat buvo pirma);

2. Kauno technikos kolegija (surinkusi 71,15 taško (pernai ši kolegija buvo ketvirta);

3. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (71,04 taško (pernai ši kolegija irgi buvo trečia);

4. Kauno kolegija, surinkusi 67,25 taško smuktelėjo žemyn (pernai ši kolegija buvo antra);

 5. Šiaulių valstybinė kolegija surinkusi (64,43 taško) pakilo aukštyn (pernai ši kolegija buvo septinta);.

O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:

1. Šv. I. Lojolos kolegija, surinkusi 75,58 taško. Ji pirmą kartą iškopė į pirmą vietą (beje, pernai ši kolegija pirmą kartą buvo pasiekusi antrą reitingo vietą);

2. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 64,07 taško užleido poziciją (pernai ši kolegija buvo pirma);

Ir tai yra šio reitingo naujiena.

Kolegijas mes reitingavome panašiai kaip ir universitetus:

Iš viso kolegijos buvo vertintos pagal keturis stambius parametrus (kurių kiekvienas yra sudarytas iš dar keletos kitų pokriterijų):  

I. Studentai ir studijos (už šį kriterijų jos galėjo gauti 35 taškus);

II. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (už šį kriterijų galėjo gauti 35 taškus);

III. Kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė (už šį kriterijų galėjo gauti 15 taškų);

IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (už šį kriterijų galėjo gauti 15 taškų);

Kolegijų, kaip ir universitetų reitinge, nebeliko vieno parametro – studentų nuomonės tyrimo. Kaip derėtų atnaujinti tiek kolegijų, tiek universitetų reitingus buvo tartasi su pačiomis aukštosiomis mokyklomis. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, teikusi siūlymus reitingavimo sistemai, priėmė bendrą poziciją. Taigi, šiemet reitinguojant aukštąsias mokyklas buvo dar labiau sureikšminta priimamų studentų kokybė, studijų vietos pasirinkimas pirmuoju pageidavimu, studentų nubyrėjimas, absolventų įsidarbinamumas bei gaunamas atlyginimas praėjus nuo studijų vieneriems metams ir darbdavių nuomonė apie absolventų parengimo kokybę. Šiais pokriterijais siekta kompensuoti nepakankamai reprezentatyvia tapusią studentų nuomonę.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: