Šarūnė Ivanovaitė
„Kurti sąmonės srauto technika įdomu, bet sunku, todėl iš pradžių nesustodama rašau viską, ką tuo metu galvoju. Perskaičiusi savo mintis jas sudėlioju į miniatiūras. Kartais pavyksta, kartais, deja, ne“.
Vienuolis po akmeniu
Vienuolis prarado motiną ir tėvą, kurio neturėjo. Taip nelauktai įsiveržia suvokimas, kad pasaulis nepažinus ab incunabulis (lot. nuo vystyklų, nuo vaikystės, t.y. nuo pat pradžios – red.). Ir nesuspėjus pasiklysti sniego vystykluose, vienuoliui, gyvenančiam po akmeniu ir žvaigžde žvakidėje, pasidaro begalinai liūdna. Jo akys horizontalios, o nosis vertikali. Mes laukiame tavęs. Jo lūpos tyli. Galimos įgimtos ydos. Dievas baudžia už ydas. Mažas, dideles, lengvas, sunkias… Evoliucijos Dievas sunaikina visus nukrypimus, pakrypimus, iškrypimus. Todėl vienuolis nusidėjo. Jis nebegali lakstyti, nes ir jo kojos kažkur pasidėjo. Bet reklama, kabanti šalia langelio su lopšiu, skelbia, kad pasaulis jį priims. Ne. Grąžins. Nereikia. Devoliucija neveikia. Juokas nebeveikia, nes vienuolio motina išsilakstė. Ji ten, sode, darbe, namuose, svečiuose, danguje, pragare… Niekur. Ji niekur ir visur. Yra? Tačiau vienuolio nebėra. Skauda? Liniuotė tai pamatuos. Išmatavimai tinkami.
Gyvenimo laboratorija
Stiklo sienos saugo rojaus pragarą. Čia tavimi pasirūpinama – gausi maisto, pastogę, išsilavinimą ir kartais nuoširdų žodį į kišenę. Bet paklysti tarp vandens klanų ir betono tvorų lengva. Tuomet lieki vienas. Telefono ryšio nėra ir, atradęs šienu aromatingai dvokiančias duris, supranti – gyvenimo laimė. Edeno soduose pragariškai pro stiklą žiūri raudonos akutės. Tai beprotiškai miela. Gražu ir eini arčiau. Per arti. Triušis, nesulaukęs Velykų, kėsinasi nutraukti ranką. Smurtautojas nuteisiamas. Nuteisiami visi, nes nešioja infekcijas. Jos plinta žaibiškai ir inicijuoja masines savižudybes. Tačiau pelei ant kartono tai visai nerūpi. Tuojau visai nerūpės. Pincetas prispaudžia kaklą. Laikyk tvirtai. Ji jaučia tavo nerimą. Bet nerimas nejaučia jos ir ranka patraukia uodegą. Konvulsijose paskęsta slanksteliai. Šaunu. Šaunu, kai šaldiklis tavęs pasiilgsta labiau nei kas kitas. Jis tuščias ir bus pilnas pelės tuštumos. Ta proga katės muzikoje praeina laboratorija. Tai nepraeinama.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!