Saulė daugiabučių stogus kaitina veltui, nors gali byrėti pinigai

Lietuviškų saulės modulių gamintojos bei elektrinių statytojos „Solet Technics“ direktorius Andrius Karazinas

Saulės elektrinių gaminama elektros energija gali naudotis ne tik individualių namų savininkai, bet ir daugiabučių gyventojai. Pirmi žingsniai žengti, bet, panašu, jie leidžia optimaliai išnaudoti tik nedidelę dalį potencialių galimybių. Kol kas tenka konstatuoti, kad mūsų šalies daugiabučiai – dideli nepanaudoti stogų plotai. O tai galėtų būti gera niša, kuriant apčiuopiamą materialią bei aplinkosauginę naudą.

Kaip tik šių metų pabaigoje daugiabučių gyventojai sulaukė žinios – nuo spalio atsirado galimybė asmeniniam naudojimui statyti geografiškai nutolusias elektrines (pavyzdžiui, sode ar kaime) ir naudoti ten pagamintą elektrą bute. Tie, kas neturi nuosavo žemės sklypo, jau turi galimybę įsigyti ar išsinuomoti dalį nutolusiame saulės elektrinių parke.

Galimybė tikrai gera. Nereikia jokio kaimynų sutikimo, gali pats sau gamintis energiją. Aišku, kaip dera naujovei, žmonėms ji dar kelia klausimų, bet, panašu, sėkmingai prigyti tikrai turi potencialo. Bet kartu ši naujovė paskatino visiškai pamiršti tai, kad daugiabučių stogai ir toliau išlieka nepanaudoti.  Pavyzdžiui, vien tik sostinėje yra maždaug 7 tūkstančiai laisvų daugiabučių stogų, kiekvieno jų plotas – apie 600 kv. metrų. Tai reiškia, kad ant jų galima būtų įrengti net 600 MW galios saulės elektrinių, kurios galėtų generuoti iki 5 % metinio visos Lietuvos elektros energijos poreikio.

Tiesa, pagaliau galima pasidžiaugti, kad jau ir pas mus randasi tokių daugiabučių vystytojų, kurie be jokių finansinių paskatų mato prasmę diegti saulės elektrines ant daugiabučių stogų. Vieni tokių  – „YIT Lietuva“, su kuriais jau įrengėme saulės elektrines ant trijų sostinės daugiabučių. Tokiu būdu gaminama energija naudojama bendrųjų namo patalpų apšvietimui – laiptinėms, požeminėms automobilio stovėjimo aikštelėms ir kt. Gyventojams tai reiškia mažesnę sąskaitą už elektros energiją ir tvarų gyvenimo būdą.

Kol kas jokių kompensacijų turto vystytojams, norintiems įrengti saulės elektrines ant daugiabučių stogų, nenumatyta, tačiau akivaizdu – projektai, skatinantys aplinkos tausojimą ir leidžiantys efektyviau naudoti energiją, kartu reiškia ir didesnę pardavimo ar nuomos kainą, socialinę bei aplinkosauginę atsakomybę, kuri įgauna vis didesnę vertę. Pavyzdžiui, kiekviena ant minėtų YIT daugiabučių stogų įrengta saulės elektrinė leis išvengti net apie 5 tonas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kasmet.

Kiek gyventojai suinteresuoti rinktis butą su galimybe naudotis atsinaujinančia energija bendrosioms namo reikmėms ir kartu prisidėti prie aplinkos tausojimo, kol kas spėlioti sunku. Tokių namų dar per mažai, kad galima būtų daryti išvadas.

Tiesa, paskatinimo įsirengti saulės elektrines ant daugiabučių stogų yra ir daugiau. Bet visgi labiau teoriškai. Nuo 2019-ųjų sausio 1 d., renovuojant daugiabutį, išlaidos saulės elektrinėms yra laikomos tinkamomis finansuoti. Kitaip tariant, remdama daugiabučio renovaciją, tarkim, 30 %, valstybė tuo pačiu dydžiu remia ir jėgainės įrengimą. Tik čia tenka susidurti su „bet“. Jei daugiabutis renovuojamas į mažesnę nei A klasę (tą daro absoliuti dauguma), jame nesusidarys tiek bendrų elektros sąnaudų, kad iš tiesų vertėtų statyti jėgainę. Geriausiu atveju, laiptinių apšvietimo ir lifto energijos suvartojimo sąnaudos per metus sudaro 1000–2000 kWh. Tai atitinka 1-2 kW jėgainę, o kuo jėgainė mažesnė, tuo santykinė jos kaina didesnė, todėl investicijos į itin mažos galios elektrines kol kas ekonomiškai sunkiai pagrindžiamos. Aišku, kažkiek išimčių pasitaiko, kai, pavyzdžiui, namas neprijungtas prie centrinio šildymo sistemos ir renovuojant nusprendžiama vietoje dujų deginimo katilo įrengti šilumos siurblį, bet tokių atvejų – vienetai.

Dėl valstybės leidimo renovuoti namus į mažesnę nei A klasę abejonių keliama jau bene dešimtmetį, bet kol kas jokių pokyčių nematyti.

Tiesa, ko gero, dar ne daug kas žino, kad nuo 2019-ųjų spalio įsigalioję ir geografiškai nutolusią gamybą įgalinę Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai atvėrė galimybę daugiabučių bendrijoms tapti elektrinių parko vystytojomis. Ir tam jos galėtų išnaudoti savo namų stogus, o įrengtą elektrinę, kaip nutolusią, virtualiomis dalimis parduoti žalią elektrą gamintis norintiems namo gyventojams, de facto likdamos elektrinės savininkėmis. Tokiai elektrinei įrengti turėtų pakakti 50 % + 1 bendrijos narių pritarimo. Kol kas praktikos nėra, o kaip bus toliau – matysime.

Beje, teoriškai turėti saulės elektrinę ant daugiabučio stogo yra ir dar viena galimybė. Pavyzdžiui, viršutinio aukšto gyventojas galėtų savo reikmėms įsirengti elektrinę, pasinaudodamas parama ar be jos. Bet, kaip rodo ilgametė praktika, tą įgyvendinti – misija neįmanoma. Tam reikalingas 100 % bendraturčių sutikimas. Bent jau kiek mes esame sulaukę tokių užklausų, išgirdus šį reikalavimą, nė vienas nesugrįžo.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: