Saulės elektrinė ant įstaigos stogo – jau kitąmet: ką žinoti, norint gauti paramą?

Vis dažiau įprastą elektros energiją šalies įstaigose keičia gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, saulės. Tokį sprendimą, kaip teigia saulės jėgaines įsirengusių organizacijų vadovai, dažniausiai lemia noras sutaupyti ir gyventi švaresnėje aplinkoje. Rinktis atsinaujinančius energijos šaltinius skatina ir valstybė – paramą gavusios įstaigos saulės jėgaines įsirengia skirdamos tik nedidelę dalį savo lėšų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skatina šalies įstaigas prisidėti prie atsinaujinančios energetikos puoselėjimo – norinčioms šildytis žaliąja energija, pavyzdžiui, saule, agentūra suteikia galimybę gauti net iki 80 proc. sumos siekiančią paramą.

Šia galimybe pasinaudoti gali šalies įstaigos, kurios valdo nuosavybės teise savivaldybei ar valstybei priklausantį visuomeninės paskirties pastatą.

2020 metų kvietimas paraiškoms teikti bus skelbiamas jau netrukus. Apie tai, ką žinoti turi saulės jėgaines įsirengti norintys ar jau apsisprendę bei paraiškas teikti planuojantys pastatų valdytojai, kalbamės su „Solet Technics“, devynerius metus saulės jėgainių įrengimu ir montavimu užsiimančios įmonės, rinkodaros vadovu Edgaru Reut.

Per kiek laiko atsipirks investicija?

Nors saulės energija kasmet šildosi vis daugiau Lietuvos įstaigų, E. Reut pasakoja, kad klausimą apie saulės jėgainių atsiperkamumą iš tuo besidominčių organizacijų išgirsta vis dar dažnai.

Ne vieną šimtą saulės jėgainių įrengusios bendrovės atstovas tikina, kad, pavyzdžiui, vidutinio dydžio mokykla finansinę naudą pastebėti gali jau po keleto metų.

„Saulės elektrinės atsiperkamumas skiriasi priklausomai nuo įstaigos elektros vartojimo įpročių. Jeigu kalbėtumėme apie standartinę mokyklą, tai ant jos stogo telpa maždaug 40–60 kW saulės elektrinės sistema. Ši elektrinė įstaigai pagamins apie 40 000–60 000 kWh elektros energijos, o investicija, gavus 80 proc. dydžio paramą, atsipirks per maždaug 2–3 metus“, – atsakymu į visiems rūpimą klausimą dalijasi pašnekovas.

Kaip žinoti, ar galite tikėtis paramos?

E. Reut teigia, kad kiekvienos organizacijos galimybės gauti paramą yra skirtingos, tačiau pateikia pagrindinius kriterijus, kurie daro įtaką galutiniam sprendimui.

„Įstaigos tikimybė gauti paramą priklauso nuo to, kokia dalimi prie saulės jėgainės įrengimo yra pasiruošusi prisidėti ji pati ar savivaldybė. Mažiausia suma, kuria ankstesniaisiais kvietimais turėjo prisidėti pačios švietimo įstaigos – 20 proc. Tikimybė gauti paramą ypač išaugdavo tais atvejais, kai paraiškos teikėjas galėdavo skirti didesnę dalį savo lėšų, pavyzdžiui, 25 proc. sumos“, – pasakoja bendrovės atstovas.

Kitas svarbus kriterijus – planuojamas įstaigos poveikio aplinkai – išmetamo CO2 kiekio – sumažėjimas. Jį skaičiuojant yra vertinama, kiek 1 euras paramos leis įstaigai sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Kuo labiau pavyks sumažinti taršą, tuo didesnė tikimybė gauti paramą.

Galiausiai, E. Reut teigimu, svarbus tampa dar vienas iš pirmo žvilgsnio paprastas kriterijus – teisingai ir laiku paruošta paraiška. Pašnekovas pažymi, kad kokybiškai atlikta galimybių studija yra reikšminga ne tik paraiškos vertinimo, bet ir projekto vykdymo etapuose: ji leidžia įstaigos valdytojui turėti aiškią informaciją apie projekto procesus, įrangos specifikacijas ir kt.

Nuo ko ir kada pradėti?

Nors kvietimas įstaigoms teikti paraiškas bus skelbiamas po kelių mėnesių, specialistas pastebi, kad dokumentų rengimas neretai užtrunka, todėl pasiruošimui pataria nusimatyti pakankamai laiko.

„Kvietimas teikti paraiškas bus skelbiamas po kelių mėnesių. Tam, kad įstaiga spėtų pasiruošti ir galėtų pretenduoti į paramą, ruoštis patariame iš anksto, mat reikia ne tik gauti ir paruošti visus reikiamus dokumentus, bet ir atlikti ypač svarbią galimybių studiją. Pastebėjome, kad šis procesas gali užtrukti net iki kelių mėnesių, tad pradėjus ruoštis artimiausiu metu, tai padaryti galėsite neskubėdami ir be didesnio galvos skausmo“, – patarimais dalijasi „Solet Technics“ atstovas.

Paprašytas plačiau papasakoti apie galimybių studiją, E. Reut teigia, kad tai – pagrindinis dokumentas, leidžiantis objektyviai įvertinti įstaigos poreikius ir galimybes.

„Šis dokumentas, pirmiausia, įvertina pastato būklę, naudojamą įrangą ir suvartojamos energijos kiekį. Tuomet atliekama įstaigos energijos poreikių analizė – nustatomi reikalingos elektrinės pajėgumai, apskaičiuojamas planuojamos pagaminti energijos kiekis, įvertinama elektrinės statymo vieta, pastato stogas arba žemės sklypas bei būsimos elektrinės prijungimo galimybės“, – vardija pašnekovas. Atlikus galimybių studiją, įstaiga ar savivaldybės administracija kreipiasi į savivaldybės tarybą, kuri turi pritarti projekto įgyvendinimui, skirti lėšų ir savo leidimą patvirtinti sprendimu, kuris taip pat būtinas teikiant paraišką.

Paraiškos pildymas reikalauja nemažai darbo ir laiko, tad šią paslaugą įstaiga gali užsisakyti iš saulės elektrinių tiekėjų (pavyzdžiui, „Solet Technics“). Tokiu atveju tiekėjai rūpinasi visais reikiamais dokumentais. E. Reut skaičiuoja, kad iki šiol bendrovė paraiškas paramai gauti padėjo rengti virš 80 šalies įstaigų, iš kurių didžioji dauguma gavo finansavimą ir dalis jų jau naudojasi žalia energija.

Įstaigai gavus paramą, galima imtis techninio projekto, skelbti viešąjį pirkimą, išrinkti saulės elektrinės statytojus ir pradėti rangos darbus. Visa tai paprastai užtrunka iki metų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: