Pavel Ladziato, „Swedbank“ nuotr.

Saulės elektrinių bumas: ar jaudintis, kad galime praleisti progą

Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Šių metų pradžioje gyventojų susidomėjimas saulės elektrinėmis tiesiog šovė į viršų. Jei anksčiau diskusijos apie nuosavas saulės elektrines neretai apsiribodavo jų ekonominės naudos skaičiavimais ir planų atidėjimu ateičiai, tai šiuo metu situacija apsivertė aukštyn kojomis – brangstanti elektros energija verčia gyventojus ieškoti pigesnių alternatyvų.

Pastaraisiais metais saulės jėgainėmis elektros energiją gaminančių vartotojų daugėjo spartesne nei geometrine progresija. Energetikos ministerijos duomenimis, 2015 m. jų buvo 63, 2018 m. 1097, o praėjusiais metais jų įregistruota jau daugiau kaip 14,3 tūkst. Didžioji dalis, daugiau kaip 13 tūkst. yra privatūs vartotojai.

Per šių metų sausio mėnesį į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) dėl paramos saulės elektrinėms kreipėsi apie 12 tūkst. žmonių. Jų prašoma pinigų suma reikšmingai viršijo paskirstymui numatytą sumą, todėl paraiškų pridavimo terminui artėjant į pabaigą, nėra per drąsu prognozuoti, kad valstybės pirmo kvietimo finansavimo pasiūla – 5,4 mln. eurų − nuo paklausos gali atsilikti apie 8-10 kartų.

APVA skirsto paramą norintiems tiek įsirengti nuosavą saulės elektrinę, tiek ir įsigyti jos dalį nutolusiame saulės parke. Saulės parkų vystytojai neslepia, kad, kaip ir įkaitusioje nekilnojamojo turto rinkoje, taip ir saulės parkų pajėgumai įsigyjami „iš brėžinių“. Nauji saulės parkai rezervuojami per kelias dienas, kai anksčiau tai trukdavo bent kelis mėnesius.

Kyla mažai abejonių, kad tai yra gyventojų reakcija į išaugusias elektros energijos kainas. „Swedbank“ patirtis konsultuojant klientus rodo, kad anksčiau daugelis gyventojų ilgai svarstydavo tokios investicijos naudą, kai reikia skirti kelis tūkstančius eurų, tvarkyti dokumentus paramos gavimui, rūpintis elektrinės įrengimo reikalais. Dabar skaičiuojama, kad šios investicijos atsipirkimo laikas sutrumpėja keleriais metais.

Šioje aplinkoje suveikia ir FOMO fenomenas (angl. fear of missing out). Tai – nuogąstavimas, kad praleisi informaciją, renginį, galimybę ar nepadarysi sprendimo, kuris padarytų gyvenimą geresniu. Juk niekas nenori pražiopsoti progos mokėti už elektrą mažiau, tiesa?

Į kilusią milžinišką paramos saulės elektrinėms įsigyti paklausą suskubo reaguoti ir Energetikos ministerija – šią savaitę paskelbta, kad žadama skirti papildomus 35 mln. eurų gyventojams saulės elektrinėms įsigyti arba įrengti. Skaičiuojama, kad tai leis saulės elektrinių skaičių jau šiais metais padidinti dvigubai.

Taip pat reikia turėti mintyje, kad ši parama yra orientuota į konkrečius tikslus. Vadovaujantis žaliojo kurso planu, planuojama, kad 2030 m. atsinaujinančios energijos ištekliai elektros energijos suvartojimui Lietuvoje turėtų sudaryti ne mažiau 50 proc. Palyginimui, 2020 m. šis rodiklis siekė 20 proc.

Verta atkreipti dėmesį ir į galimybę įsirengti saulės elektrinę ar įsigyti dalį nuotolinės be APVA paramos. Skaičiuojama, kad tokiu atveju atsiperkamumo laikas siektų apie 6 metus. Įsirengti elektrinę gali padėti finansų institucijos, siūlančios specialias paskolų sąlygas tvariems projektams finansuoti.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais „Swedbank“ daugiau nei 220 namų ūkių visoje šalyje suteikė paskolų saulės elektrinėms įsirengti už bendrą 1,5 mln. eurų sumą. Skaičiuojama, kad kylant elektros energijos kainoms, šiais metais paskolų saulės elektrinėms skaičius augs.

Apibendrinant, galima pasakyti, kad svarbiausia šiuo metu yra nepasiduoti tam nemaloniam jausmui, kad kažkur vėluojate ir matote traukinio galą. Iš tiesų šis traukinys stovi atvertomis durimis, tik reikia pasirinkti, pro kurias iš jų įlipti.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: