Sausainių istorija: nuo senovės Romos iki mūsų laikų

Šiandien apsilankius didesnėje maisto prekių parduotuvėje galima atkreipti dėmesį, jog tradicinio ir nesenstančio saldumyno, sausainių, rūšių yra tiek daug, kad išsirinkti skaniausius ar patraukliausiai atrodančius tampa rimtu iššūkiu. Galbūt dėl to, jog sausainiams abejingų rasti nelengva. Net ir pasisakantys už sveiką gyvenseną turi savuosius dietinius, veganiškus ar vegetariškus sausainius. Ar valgydami sausainius dažnai susimąstote, kokia yra jų kilmės istorija? Kviečiame susipažinti.

Anglų kalbos žodis „biscuit“ kilęs iš dviejų lotyniškų žodžių: „bis“ ir „cotus“. Jų kombinacija reiškia „dukart iškeptas“. Toks pavadinimas susiklostė todėl, kad senovėje sausainius gamindavo dviem etapais. Pirmiausia apkepdavo, o vėliau džiovindavo nekarštoje temperatūroje. Mes, lietuviai, sausainius vadiname būtent sausainiais dėl gana sausos jų masės. Kaip ten bebūtų, jau senovės romėnai kepė sausainius. Nors galbūt greičiau sausainiai, kaip juos suprantame šiandien, vis dėlto turėtų būti labiau sietini su Viduramžiais. Tačiau apie viską iš pradžių…

Nuo neatmenamų laikų ilgose kelionėse laivais arba sausuma žmonėms reikėdavo ilgai negendančio ir daug vietos neužimančio maisto. Čia ir pagelbėjo sausainių receptai. Senovės Egipto jūrininkai su savimi į keliones pasiimdavo plokščius trapius duonos kepalėlius, kuriuos vadindavo dhourra. Tuo tarpu senovės romėnai į kelią pasiimdavo sausainį, pavadinimu buccellum. Romėnų receptų knygoje šis sausainis aprašomas kaip išvirtas kokybiškų kviečių paplotėlis. Vėliau jis išdžiūdavo ir sukietėdavo, todėl jį buvo galima iškepti. Buccelum buvo valgomi su medumi. Vėliau net pastebėta, jog tokių sausainių valgymas labai gerai atsiliepia virškinimui.

Apie 1588 metus Anglų karališkojo laivyno laive dienos sausainių norma buvo pusė kilogramo. Karalienės Viktorijos valdymo laikotarpiu būdavo įprasta kepti sausainius su karalienės ženklu ir krosnies, kurioje jie buvo iškepti, numeriu. Mechanizavus sausainių kepimo procesą jie imti kepti dideliais lakštais su pažymėtomis laužimo linijomis. Iškeptus sausainius buvo lengva sulaužyti į patogaus dydžio gabalėlius. Tuo laiku sausainiai kepti šešiakampio, o ne apskritimo formos. Sausainiai buvo labai svarbi mitybos dalis anglų laivynuose iki pasirodė konservuotas maistas skardinėse.

Ankstyvieji sausainiai buvo gana kieti, sausi ir nesaldūs. Paprastai juos kepdavo krosnyse po duonos kepimo. Sausainių pagaminimas nereikalavo daug laiko ir brangių produktų, todėl ir patys sausainiai buvo pigus maistas. Apytikriai VII amžiuje išmokta praturtinti sausainių tešlą kiaušiniais, sviestu, vaisiais arba medumi. Prancūzijoje pradėti kepti imbieriniai sausainiai. Apie sausainių istoriją Lietuvoje šį tą byloja XIX amžiuje Kavoliškių dvare (Rokiškio raj.) gyvenusios grafienės fabrike keptų sausainių įvairovė. Fabrikas kepė penkių skirtingų rūšių angliškuosius arbatos sausainius. Vieni jų vadinosi Albertas, kiti – mimoza, koketės, pusmėnuliai.

Šiandieniniai sausainiai gali būti saldūs arba pikantiški. Dažniausiai kepami plokšti ir apvalūs 5 centimetrų diametro sausainiai, tačiau prekyboje galima pamatyti pačių įvairiausių sausainių. Modernieji sausainiai kartais gali būti ir sumuštinio tipo sausainiai, turintys kremo pertepimą. Sausainiai gali būti glaistyti šokoladu ar kitais glaistais. Nors paprastai sausainiai valgomi kaip saldus užkandis tarp rimtesnių valgymų, tačiau taip pat jie gali būti patiekiami kartu su sriuba ar įvairiais desertiniais patiekalais.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: