Praėjusį šeštadienį prie Kupiškio legalios gatvės meno sienos buvo galima pasijusti tarsi didžiulėje meno dirbtuvėje po atviru dangumi. Į čia vykusią „Gatvės kultūros dieną“ atvyko net 15 gatvės menininkų iš visos šalies, kurie savo darbais papildė dar 2024 m. kupiškėno Mariaus Skrupskio inicijuotą legalią sieną.
Kol šalies didmiesčiai, ypač Vilnius, vis dar griežtai riboja saviraiškos erdves, Kupiškis demonstruoja visiškai kitokį požiūrį. Suteikus menininkams legalią platformą, gatvės kultūra čia transformavosi iš problemos į bendruomenę traukiantį reiškinį.
Grafitis ar gatvės menas? Žiūrovai mokėsi skirtumų
Aplink sieną zujantys smalsuoliai turėjo progą ne tik gyvai stebėti gimstančius piešinius, bet ir padiskutuoti su pačiais kūrėjais. Menininkai atskleidė įdomią detalę: visuomenė dažnai linkusi bet kokį gatvės piešinį vadinti grafičiu, tačiau šis terminas labiau apibūdina nelegalius užrašus ar parašus (angl. tags). Tuo tarpu legalūs, profesionaliai atlikti kūriniai šiandien jau vadinami gatvės menu, muralais ar neofreskomis.
„Profesionalu netampama iškart, tam reikia vietos treniruotis,“ – kalbėjo susirinkusieji. Būtent todėl Kupiškio siena atlieka svarbią socialinę funkciją – tampa saugia praktikos vieta jaunimui. Šeštadienį čia susirinkę kūrėjai iš visos šalies pripažino: tokios laisvės ir palaikymo iš vietos valdžios bei bendruomenės sostinės menininkai gali tik pavydėti.
Preciziškumo egzaminas: „Ploniausios linijos“ turnyras
Vienu azartiškiausių dienos momentų tapo unikalus „Ploniausios linijos“ turnyras, kuriame atskirose kategorijose susirėmė profesionalai ir naujokai. Skirtingai nei įprasta manyti, gatvės menas nėra vien tik stambūs potėpiai – jis reikalauja juvelyriško įrankių valdymo.
Dalyviai rungėsi, kas sugebės išpurkšti vientisą ploniausią liniją. Renginio iniciatorius M. Skrupskis susirinkusiems žiūrovams aiškino, kad šis rezultatas priklauso nuo daugybės smulkmenų: pasirinktų dažų, purkštuko tipo, sienos nelygumų bei paties autoriaus meistriškumo – tolygaus spaudimo, judesio greičio ir atstumo iki sienos išlaikymo. Kad kova būtų visiškai skaidri, tiek patyrę vilkai, tiek pirmą kartą balionėlį paėmę entuziastai gavo identiškas priemones.
Ateitis – dialogas, o ne draudimai
Renginys parodė, kad alternatyvi kultūra gali būti puikiai integruota į ramų miesto ritmą. Kol vieni stebėjo 15-os menininkų kuriamus stebuklus, kiti patys eksperimentavo su dažais, mokėsi prie DJ pulto erdvėje „DJ užrašai“, kur išbandė muzikos samplerį, rungėsi virtualiame riedlenčių turnyre ar tiesiog bendravo įsikūrę su pledais ant žolės.
Renginio organizatoriai neslepia, kad ateinančiais metais norėtų plėsti veiklų ratą: gatvės kultūrą apima ne tik piešimas, bet ir šokiai, muzika, gatvės cirkas ir kitos sritys. Ateityje būtų smagu kuo daugiau jų įtraukti į šventės programą.
