SEB ekonomistas Gitanas Nausėda: „Makroekonomikos įtaka kuriant verslą: į ką svarbu atsižvelgti?“

SEB ekonomistas Gitanas Nausėda: „Makroekonomikos įtaka kuriant verslą: į ką svarbu atsižvelgti?“

500
0
DALINTIS

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali būti labai naudingi pašnekovai, kurie gali papasakoti daug įdomių dalykų, tik reikia mokėti su jais kalbėti. Pavyzdžiui, daugelis žmonių žino, kas yra bendrasis vidaus produktas (BVP), bet ne visi žino, kas jį sudaro, kas į jį įskaičiuota, kokią reikšmę daro infliacija šiam rodikliui. 

Kada pradėti verslą?

Visi puikiai žinome, kas yra verslo ciklas ir kas jį sudaro. Ekonomika per ilgesnį laiką turi tendenciją augti. Galime apskaičiuoti tam tikrą augimo vidurkį, tačiau tai nereiškia, kad BVP kiekvienais metais būtent padidėja nustatytu procentu. Ekonomikos augimo kreivė dažniausiai banguoja. Tai gali būti verslo ciklo pikas – viršūnė, nuosmukis – recesija, pakilimas ir vėl kitas pikas – priklauso nuo bangos padėties.

Iš tikrųjų ne toks palankus metas pradėti verslą yra tuo metu, kai artėja ar jau prasideda ekonomikos nuosmukis. Todėl visada reikia žiūrėti į priekį. Tai, kad ekonomika dar auga, o kartais gal ir visai sparčiai, dar nieko nereiškia. Jeigu ekonomikos kreivė jau nusileidusi ar netrukus pradės leistis žemyn, tai rodo, kad artimiausiu metu viskas tik blogės.

Kitas ekonomikos etapas – pakilimas, kai augimo perspektyva yra akivaizdi. Tai labai svarbu įsibėgėjančiam verslui. Ši teorija, žinoma, turi silpnųjų vietų, todėl ją galima labiau pritaikyti tradicinių produktų gamybai ir paslaugų kūrimui. Tačiau šie produktai ir paslaugos, kurie pirmą kartą pasirodo rinkoje, greičiausiai atras savo pirkėją net ir gūdžiausiais ekonomikos tarpsniais. Tiesiog tai yra įdomu, nauja, perspektyvu ir tokiems dalykams dažniausiai galima sutaupyti pinigų.

Maisto produktų paklausa yra net ir recesijos metu

Dar vienas svarbus dalykas – ekonomikos pokyčiai verslui daro nevienodą įtaką. Galima pastebėti, kad ne pirmojo būtinumo prekių poreikis dažnai staiga išauga gerėjant ekonominei situacijai. Tačiau bloga žinia yra ta, kad šis poreikis gali staiga sumažėti tuo metu, kai ekonomika smunka.

Todėl verslininkai, gaminantys maisto produktus ar jais prekiaujantys, gali tikėtis, kad net ir per patį prasčiausią ekonomikos laikotarpį vis tiek išliks tam tikra paklausa. Yra ir tokių paslaugų, kurių paklausa recesijos metu kaip tik išauga. Pavyzdžiui, bankroto administravimo paslaugos tampa itin aktualios recesijos metu.

Jaunam verslui svarbios ir demografinės tendencijos

Vietinėje rinkoje dirbančiam verslininkui svarbi ne tik šalies, bet ir regiono demografinė padėtis. Įsivaizduokite, nedideliame Lietuvos miestelyje, kuriame gyvena 80 proc. pensinio amžiaus žmonių, įkuriama vaikiškų drabužėlių parduotuvė arba laisvalaikio ir pramogų centras. Žinoma, garbaus amžiaus sulaukę žmonės gali mėgti pašokti, tačiau akivaizdu, kad pasiūla neatitiks reikiamos paklausos.

Planuojant konkretaus verslo plėtrą, būtina nustatyti ir darbuotojų poreikį. Šis klausimas yra itin aktualus šiomis dienomis, kadangi užsienio investuotojai žvalgosi įvairiuose Lietuvos regionuose, ieško, kur investuoti. Šie investuotojai dažnai susiduria su itin palankiu savivaldybės požiūriu į jų atėjimą: yra tinkama mokesčių sistema, ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta laisvoji ekonominė zona, aktyvi pramonės parkų veikla. Lyg ir viskas parengta tam, kad Lietuvoje investuotų didelės užsienio bendrovės. Tačiau investuotojams pritrūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Pagrindinė priežastis, kodėl auga vidutinis darbo užmokestis šalyje, yra nedarbo mažėjimas. Ekonominė padėtis palanki verslo plėtrai, tačiau kvalifikuotų darbuotojų rasti sudėtinga.

Darbo užmokesčio didėjimas iššūkis verslui

Nedarbo lygio didėjimas verslui gali būti ir gera, ir bloga žinia. Tai priklauso nuo to, kokios yra pardavimo ir darbuotojų paieškos rinkos. Nedarbo lygis, žinoma, turi tam tikrų padarinių darbo užmokesčio dydžiui ir darbo jėgos pasiūlai: kuo didesnis nedarbas, tuo daugiau laisvos darbo jėgos, kurią lengva įdarbinti gana pigiai. Tačiau jeigu verslininkai ir parduoda toje pačioje rinkoje, vadinasi, mažus atlyginimus gaunantys žmonės bus prasti pirkėjai. Todėl džiaugtis nėra kuo.

Geriausias būdas tinkamai naudotis dideliu nedarbo lygiu – samdyti darbuotojus ten, kur jų užmokestis yra mažesnis, o parduoti pagamintas prekes ar sukurtas paslaugas kitose užsienio rinkose.

Sparčiai didėjant vidutiniam atlyginimui, sektoriuose, kuriuose reikia daug darbo jėgos, verslininkai patiria didesnį konkurencinį spaudimą. Ir tai yra ypač skausminga tuo atveju, jeigu konkurentai nepatiria tokio didelio spaudimo. Pavyzdžiui, jeigu įmonė dirba Lietuvoje ir samdo darbuotojus iš Lietuvos, jų atlyginimai per metus padidėja 8–9 procentais, bet įmonė rinkoje konkuruoja su vokiečių ir prancūzų gamintojais. Šiuo metu šiose Europos šalyse darbo užmokestis auga 1,5–2 procentais per metus. Tai rodo, kad, konkuruojant su šių valstybių gamintojais, kiekvienais metais galima tapti vis mažiau konkurencingiems. Todėl, svarstant būsimo verslo pobūdį, reikėtų įvertinti, kokią bendrų gamybos sąnaudų dalį sudarys darbo užmokestis.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2016-ais metais paslaugų sektoriuje išlaidų darbuotojams dalis buvo keliskart didesnė negu gamybos įmonėse. Pavyzdžiui, didžiausią dalį darbuotojų darbo užmokesčiui skyrė kompiuterių programavimo ir konsultacine veikla besiverčiantys verslininkai, taip pat administracinės, architektūros ir inžinerijos veiklos srityse veikiančios įmonės. Mažiausią darbuotojų užmokesčio dalį skyrė mažmeninės prekybos, sandėliavimo ir transporto veikla besiverčiančios įmonės.

Valdžios politika ypač svarbi jaunam verslui

Valdžios politikos įtaka verslui yra svarbi ir jaunoms, ir seniai rinkoje veikiančioms įmonėms. Šiemet Finansų ministerija, pateikdama naują mokesčių reformos projektą, paskelbė, kad pirmaisiais veiklos metais jaunas verslas bus atleistas nuo mokesčių – tai sveikintina, bet vis dar nepakankama iniciatyva, kadangi buvo galima užtikrinti mokesčių „atostogas“ jaunam verslui ilgesniam laikui, pavyzdžiui, trejiems metams, o valstybės biudžetas nepajustų jokių didelių trikdžių.

Savivaldybių sprendimai (mokesčių dydžiai, sklypo įsigijimo arba nuomos sąlygos), kurie gali nuvertinti visas centrinės valdžios pastangas kurti geresnę verslo aplinką, taip pat daro didelę įtaką jaunam verslui. Pavyzdžiui, kai kurių savivaldybių tarybose dirba verslo atstovai, kurie gali daryti įtaką ar net visiškai sustabdyti naujų verslų kūrimą konkrečiame regione. Todėl ne tik jaunas verslas, startuoliai, bet ir didelės užsienio įmonės, norinčios investuoti tame regione, susiduria su šaltu požiūriu į jų atėjimą. Savaime suprantama, kad šios įmonės pradeda ieškoti kitos vietos savo investicijoms.

Kitąmet ECB gali padidinti palūkanų normas

Jei neįmanoma pradėti verslo nesiskolinant lėšų, palūkanų normų dydis tampa labai svarbus. 2017 metų birželio mėnesį vis dar yra palanki situacija fiksuoti palūkanas. Ši padėtis neturėtų tęstis ilgai, nes jau yra požymių, kad Europos Centrinio Banko (ECB) politikoje bus pokyčių, tačiau būtent tokia politika – palūkanų fiksavimas – padės jauniems verslininkams būti ramiems, kad netikėti pokyčiai jiems nepakenktų. Tikėtina, kad 2018–2019–aisiais šis bankas pradės didinti palūkanų normas.

Akcijų kainų indeksai yra taip pat svarbus ekonomikos rodiklis, kuris suteiks naudingos informacijos. Pirmiausia, brangstančios akcijos rodo tvirtą padėtį ir dažnai optimistiškus lūkesčius. Jeigu akcijų kursai kyla, galima spręsti, kad artimiausių metų makroekonomikos perspektyvos yra teigiamos. Be to, augant akcijų kainoms, įmonėms lengviau pritraukti investicijų iš įprastų kapitalo ir rizikos kapitalo rinkos dalyvių, nes jie sutinka prisiimti didesnę jauno verslo riziką.

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.