SEB tyrimas: po euro įvedimo už kavą ir dienos pietus gyventojai linkę išleisti daugiau

SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad, įvedus eurą, kur kas daugiau gyventojų, nurodydami prekių ir paslaugų kainas, buvo linkę jas suapvalinti negu tada, kai euras dar nebuvo įvestas. Pavyzdžiui, įvardindami, kiek kainuoja dienos pietūs, gyventojai dažniau sakė, kad jie atsieina lygiai keturis ar penkis eurus, kava – eurą, pusantro ar du. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, toks kainų apvalinimo efektas lemia vartojimo išlaidų didėjimą.

Prieš įvedant eurą, buvo kalbama apie tai, kad perskaičiuojant kainas iš litų į eurus dėl matematinio apvalinimo kai kurios kainos gali padidėti, kadangi ir 1,99 lito, ir 2,01 lito perskaičiavus į eurus virsta 58 euro centais.

„Vis dėlto realybėje nutiko taip, kad kainos dažnai apvalinamos iki viso euro, t.y. 5,99 lito pavirsta ne 1,73 euro, bet į 2 eurais. Taip lengviau skaičiuoti ne tik pardavėjams, bet ir pirkėjams“, – sako J. Varanauskienė.

Pasak jos, apklausos duomenys rodo akivaizdžią tendenciją: gruodžio mėnesį gyventojai buvo linkę gana atidžiai perskaičiuoti kainas iš litų į eurus, bet gegužę – panašu, kad liovėsi tai daryti.

„Pavyzdžiui, gruodį, kad kava turėtų kainuoti lygiai vieną, du arba tris eurus, nurodė 20 proc. respondentų. Likusieji keturi penktadaliai nurodė kainas su euro centais. Bet šių metų gegužę – jau dvigubai daugiau – 43 procentai respondentų – nurodė iki viso euro suapvalintas kavos kainas ir dažniau įvardijo, kad kava kainuoja lygiai vieną, du ar tris eurus“, – pažymi J.Varanauskienė.

Anot jos, suapvalintas dienos pietų kainas nurodžiusiųjų dalis padidėjo nuo 38 iki 65 procentų ir dažniau buvo minima, kad papietauti kavinėje atsieina lygiai keturis arba penkis, šešis ar net septynis eurus.

„Gyventojai dažniau nurodyti suapvalintas kainas galėjo dėl dviejų priežasčių: pirma, jie tokias suapvalintas kainas jau matė kavinėse; antra, tokias kainas jie turi mintyse, nes taip galvoti paprasčiau“, – sako J. Varanauskienė.

Anot jos, įvairūs tyrimai rodo, kad sprendimą – tinkama kaina ar ne, pirkti prekę ar ne – priimame atsižvelgdami į mintyse turimą kainą. Kitaip tariant, jei anksčiau už dienos pietus buvome linkę sumokėti iki 10 litų, tai eurais artimiausia suapvalinta suma – 3 eurai. Akivaizdu, kad 3 eurų vertė yra didesnė negu 10 litų.

„Vadinasi, kavai ar dienos pietums esame linkę išleisti šiek tiek daugiau negu tuomet, kai euras dar nebuvo įvestas. Savo ruožtu pardavėjas konkurencingoje rinkoje nustato tokią kainą, kokią pirkėjas sutinka sumokėti“, – pažymi J. Varanauskienė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: