Seimas išplėtė Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką

Seimas išplėtė Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarką

334
0
DALINTIS

Seimas priėmė Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas, kuriomis išplečiama Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarka.

Pagal priimtas naujas nuostatas Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat turės būti iškeliama prie, virš ar ant šių pastatų: Seimo, Respublikos Prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir ministerijų, Konstitucinio Teismo, teismų, generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų, Lietuvos banko,Vyriausiosios rinkimų komisijos, vietose, kuriuose posėdžiauja savivaldybių tarybos. Iki šiol ji turėjo plevėsuoti virš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilies, Vytauto Didžiojo karo muziejaus skverelyje Kaune.

Lietuvos valstybės istorinė vėliava taip pat nuolat turės būti iškeliama Kernavėje ir Senųjų Trakų piliavietėje, galės būti iškeliama ant kitų pilių ir objektų, susijusių su Lietuvos valstybingumu ir Lietuvos valstybės gynyba.

Istorinė vėliava valstybės švenčių dienomis, taip pat sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną, gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną, lapkričio 23-ąją – Lietuvos kariuomenės dieną, bus keliama prie, virš ar ant kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų.

Prie, virš ir ant Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir šių atstovybių bei įstaigų padalinių, taip pat specialiųjų misijų, esančių užsienio valstybėse, pastatų Lietuvos valstybės istorinė vėliava bus keliama užsienio reikalų ministro sprendimu, atsižvelgiant į tarptautinės teisės normas, diplomatinio protokolo reikalavimus ir buvimo valstybės tradicijas.

Naujos įstatymo nuostatos, už kurias vienbalsiai balsavo 97 Seimo nariai, įsigalios 2018 m. balandžio 30 d.

Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).

Seimas 2004 m. liepos 8 d. pakeitė įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“ ir į jį įrašė senąją vėliavą – raudoną su baltu raiteliu. Ją pavadino, kad nesipainiotų su Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorine vėliava. Lietuvos valstybės istorinės vėliavos projektą ir etaloną Seimas patvirtino 2010 m. birželio 17 d.

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.