Komentarai - 2015-06-02

Seime kelią skinasi tik verslui naudingi azartinių lošimų įstatymai

Šiuo metu LR Seimas ruošiasi įteisinti nuotolinius (internetinius) lošimus. Iki šiol nuotoliniai lošimai Lietuvoje internetu vyksta nelegaliai. Daugelyje Europos šalių nuotoliniai lošimai yra reglamentuoti, vienose šalyse jie yra įteisinti, kitose – draudžiami.

Teisės psichologo Egidijaus Meiženio, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) nario, nuomone, nuotoliniai lošimai turi būti reglamentuoti ir Lietuvoje. „Pastaraisiais metais pastebimas nuotolinio lošimo augimas. To priežastis – aktyvi reklama internetinėje erdvėje. Lošimo organizatoriams nereikia mokėti mokesčių, tad jie gali daugiau lėšų skirti reklamai. Internetinės sporto svetainės, kuriose didelę dalį lankytojų sudaro nepilnamečiai, yra perpildytos nuotolinių lošimų reklamos. Nuotoliniai lošimai internetinėje erdvėje yra nekontroliuojami, todėl gali lošti kas nori ir kiek nori.“- dabartinę situaciją komentuoja E. Meiženis.

„Keisčiausia, kad vienos Azartinių lošimų įstatymo pataisos priimamos vos ne ekspromtu, o kitos kelią iki plenarinio Seimo posėdžio skinasi keliolika metų. Joms daromos įvairios kliūtys“ – priduria E.Meiženis.

Dar 2002 m. atsirado iniciatyvos įteisinti savanorišką apsiribojimą lošti, kuris gali padėti priklausomiems lošėjams. Siūlymai įteisinti šią priemonę daugiau nei dešimtmetį klaidžiojo po įvairių institucijų ir Seimo narių stalčius. Seimo narys Julius Sabatauskas 2014 m. birželio mėn. užregistravo Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kurios numato galimybę lošėjams savanoriškai apsiriboti nuo lošimų, neįleidžiant jų į lošimo namus. Vyriausybės pritarimas šioms pataisoms yra gautas 2015 m. balandžio 1 d., tačiau prieš patekdamos į plenarinį posėdį svarstymui, jos dar turi būti apsvarstytos Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK).

„Panašu, kad įstatymo pataisai labiausiai trukdo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Jai stipriai priešinasi lošimo verslo atstovai, kurių interesus dažnai atstovauja buvęs komiteto pirmininkas, o dabar pavaduotojas Bronius Bradauskas. 2015 m. balandžio 16 d. B. Bradauskas Seime pateikė pasiūlymą dėl nuotolinio lošimo įteisinimo ir gavus Seimo pritarimą mažiau nei po mėnesio gegužės 12 d., B. Bradausko projektas atsidūrė plenariniame posėdyje.“- stebisi NTAKK narys. – „Seimo nario supratimu, nuotoliniai lošimai nekelia jokios žalos lošiančio asmens psichikos sveikatai, dėl to nesikreipta net į Sveikatos reikalų komitetą.“

Lošimų Priežiūros Tarnyba nuo 2004 m. liepos vykdo savanorišką asmenų apsiribojimo nuo lošimų programą. Nuo šios programos pradžios į Tarnybą su tokiais prašymais kreipėsi tūkstančiai žmonių. 2015 m. kovo 31 d. Tarnyba turėjo  3671 tokį prašymą. Tačiau ši programa turi trūkumų, kadangi ne visos lošimo bendrovės joje dalyvauja, o dalyvaujančios, deja, ne visada laikosi susitarimo.

Naujai priimtos įstatymų pataisos, NTAKK nuomone, nėra tinkamai parengtos. „Komitetui pateikėme siūlymus dėl teisės akto koreagavimo. Savo siūlymais siekėme sugriežtinti lošėjų tapatybės nustatymą nuotolinio lošimo organizatoriams ir labiau apsaugoti pažeidžiamiausią grupę – nepilnamečius. Taip pat prašėme užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomas asmenų prašymas neleisti jiems lošti“ – komentuoja teisės psichologas. – „Visos šios praktinės priemonės yra naudojamos kitose Europos valstybėse, kuriose nuotolinis lošimas yra reglamentuotas. Nė vieno iš šių siūlymų Komitetas net nesvarstė.“

Šiuo metu galiojantis Azartinių lošimų įstatymas ir priimtos  pataisos turi būti tobulinamos, nes jose trūksta efektyvių kontrolės priemonių. Be to, paaugliai nėra tinkamai apsaugoti nuo įsitraukimo į azartinius lošimus. Azartiniai lošimai ir nuotoliniai lošimai turėtų būti labiau kontroliojama lošimo sritis, nei dabar numatyta priimtame projekte.

NTAKK atkreipia dėmesį, kad didesnė lošimo formų įvairovė padidina riziką atsirasti problemoms. „Dažnai lošėjai dėl informacijos stokos laiku nesupranta, kad yra priklausomi nuo lošimų. Daug verslininkų dėl lošimų sužlugdė savo verslą, bankrutavo, atleido žmones, nesumokėjo atlyginimų, mokesčių ir t.t. Tokie verslininkai dažnai turi daug skolų bankams, o bankai, savo ruožtu, patirtus nuostolius dengia pelno sąskaita, nuo kurio valstybei yra nesumokami mokesčiai. Daug jaunų žmonių, turinčių problemų su lošimais yra slegiami didelių skolų. Dažnai tokie lošėjai išvažiuoja į kitas šalis, kur atlyginimas sąlyginai didesnis nei Lietuvoje. Taip Valstybė netenka mokesčių mokėtojų. Kiti lošėjai, priklausomi nuo azartinių lošimų, bandydami išlipti iš skolų pažeidžia įstatymus.“ – savo įžvalgomis dalinasi priklausomus nuo lošimų žmones konsultuojantis pscihologas.

 

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija

Egidijus Meiženis


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: