Seimo nariui – pastabos dėl kalinių, supuvusių obuolių ir kaimiškos muzikos

Biržiečiai gimę didiems žygiams. Juos mažai domina, kas dedasi gimtame sodžiuje. Štai valstybės svarbos reikalai – kas kita. Dėl jų verta pajudinti ir kaulus, ir liežuvį.

Tokia išvada peršasi, stebint du toje pačioje salėje praėjusią savaitę vykusius renginius. Į rajono strateginio plano iki 2020- ujų metų pristatymą ir svarstymą neatėjo praktiškai nė vienas miestelėnas. Tuo metu pasiklausyti Seimo nario Aleksandro Zeltinio sugužėjo pilna pilies arsenalo konferencijų salė. Žinia, dalį rinkėjų sugundė galimybė iš arčiau pamatyti ir išgirsti pono Aleksandro bendrapartiečius – Nepriklausomybės Akto signatarą, vienintelį Lietuvos Respublikos Seimo narį, kuris iki 2012 metų buvo išrinktas visoms šešioms kadencijoms, Česlovą Juršėną bei Seimo vicepirmininką Gediminą Kirkilą. Deja, biržiečiai neišvydo nei vieno, nei kito Lietuvos politikos sunkiasvorio. Pasak A. Zeltinio, tądien garbaus amžiaus politiką Č. Juršėną sutrukdė sveikatos problemos, o G. Kirkilui premjeras Algirdas Butkevičius skyrė svarbesnę užduotį.

Arsenalo salėje susirinko rajono savivaldybės įstaigų vadovai, Socialdemokratų partijos nariai, vyresnio amžiaus miestelėnai.

Susitikimą pradėjo muzikos garsai – klavesinu ir fleita tris klasikos kūrinius atliko Indrė Kučinskaitė bei jos mokytoja Roma Butkevičienė. Renginiui vadovauti ėmėsi Socialdemokratų partijos Biržų skyriaus pirmininkė Audronė Garšvaitė. Ji pristatė atvykusį svečią, Seimo narį socialdemokratą Kazį Grybauską, dirbantį Kaimo reikalų komitete. Abu Seimo narius bei Biržų rajono savivaldybės merą Valdemarą Valkiūną A. Garšvaitė pakvietė užimti vietas susirinkimo prezidiume.

Politiniai įsitikinimai reikalingi tik iki rinkimų

Sveikindamas susirinkusius biržiečius, Seimo narys K. Grybauskas džiaugėsi didele susirinkusiųjų auditorija bei linkėjo susivienyti bendram darbui savivaldos labui visų partijų atstovus. „Politiniai įsitikinimai rajonuose ir provincijoje reikalingi iki tol, kol išrenka. Po to seka vienas bendras ūkinis darbas ir, kuo glaudžiau tarpusavyje visi bendradarbiaus, tuo bus geriau. To linkiu ir siekti“, – savo įdomiu požiūriu į rajoninio lygio politikavimą dalinosi svečias. Savivaldybės meras V. Valkiūnas sakė, kad į daugelį reiškinių gyvenime jis turi savo požiūrį, neretai nesutinkantį su daugumos nuomone. Pasak V. Valkiūno, perfrazuojant žinomą posakį, galima teigti, kad ir vienas lauke kovotojas. Anot mero, kiekvienas turi būti kovotojas savo bare, savo poste ar darbe ir rezultatai bus geresni, nei galėtume tikėtis. V. Valkiūnas sakė matantis bendrus didelius darbus, kuriuos reikia nuveikti drauge su Seimo nariu A. Zeltiniu. „Tačiau reikia, kad Seimo nariai atstatytų rajono biudžetą, koks buvo iki 2007 metų. Ekon
omika kyla ir kyla, o sumažintas biudžetas taip ir lieka sumažintu“, – priekaištavo meras.

Gerieji darbai ir padėkos

Savo kalbą rinkėjams A. Zeltinis pradėjo nuo padėkų rajono gyventojams už gausų dalyvavimą susitikime, už siunčiamus raštiškus paklausimus bei pasiūlymus ar asmeniškus vizitus su įvairiausiais klausimais. Jis sakė manantis, kad jam pavyko sukurti gerus santykius tiek su rajono gyventojais, tiek su savivaldybės vadovais.

Nors parlamentaras sakė nekartosiantis savo atliktų darbų ataskaitos, skelbtos rajoninėje spaudoje, kalba nuolat pasisukdavo į tą „gerųjų darbų“ sąrašą. Čia buvo įrašyta atnaujinta Tatulos programa, ligoninės ir poliklinikos renovacija, Likėnų reabilitacijos centro vizija, rajono kelių kokybė bei kiti klausimai. A. Zeltinis sakė, kad jis neduoda pažadų, kurių negalėtų ištesėti.

Baigdamas pasisakymą, Seimo narys dėkojo savo komandai – padėjėjoms Gražinai Ananikovienei bei Bronislavai Vasiliūnienei. Daugiausia šiltų padėkos žodžių nuskambėjo nuolatinei pagalbininkei – žmonai Simin.

Klausimų marga pynė

Pirmieji klausimai raštu Seimo nariui ir rajono vadovams pradėjo eiti per rankas dar A. Zeltiniui nebaigus savo pasisakymo. Vėliau įsidrąsinę klausytojai pylė klausimų ir pasiūlymų tiesiog iš salės. Paklausimų spektras buvo labai platus – nuo geopolitikos problemų iki obuolių, tačiau jie gražiai atitiko bendrą susirinkusiųjų mentalinį foną.Meras V. Valkiūnas atsakinėjo į klausimus dėl šaligatvių Vytauto gatvėje, išklausė priekaištų, kad niekas neatidaro vaistinės Muravankoje. A. Zeltiniui kliuvo klausimai apie ligoninę ir polikliniką, Rotušės gatvės rekonstrukcijos pinigus, susitikimus su „paprastais žmonėmis“, Vabalninko vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Vienas dalyvis žadėjo suteikti A. Zeltiniui antrą Biržų garbės piliečio vardą, jei pastarasis ras galimybę ir lėšų nutiesti miesto apvažiavimą. Pasitaikė ir kiek naivokų paklausimų. Tarkime, pensininkai klausė, ką daryti, jeigu jie neturi pinigų daugiabučio namo renovacijai. Seimo narys bandė paaiškinti, jog savų pinigų pridėti nereikia, renovacijos išlaidos bus dengiamos iš sutaupytų už šildymą pinigų.

Aukštosios kultūros dalykai

Nereikia galvoti, kad biržiečiai vien duona kasdienine sotūs. Kraštiečiai neabejingi ir dailiesiems menams. „Prašytume Seimo nario pasidomėti savivaldybės Kultūros skyriaus veikla. Mėgstu žiūrėti per televizorių laidą „Duokim garo“, kur Lietuvos kapelos muzikuoja. Biržai ten silpni“, – iš publikos gautame lapelyje skaitė klausimą – užduotį A. Zeltinis. Šiek tiek sutrikęs Seimo narys pareiškė, kad pagal kompetenciją tai čia kaip ir savivaldybės reikalas. Sunku pasakyti, ką reiškė tuo metu salėje kilęs šurmulys – pritarimą atsakymui ar nuostatą, kad kaimo kapelos irgi Seimo reikalas.

Pinigines laužanti šiluma

Į klausimą apie biokurą, aukštas šilumos kainas Biržų mieste bei paslaptingą šilumos kainos apskaičiavimo formulę ėmėsi atsakyti Seimo narys K. Grybauskas. Ukmergėje išrinktas seimūnas sakė, kad Ukmergės savivaldybė čia turi didelę patirtį ir yra viena iš nedaugelio, kuri išdrįso nutraukti šilumos tiekimo sutartį. Pasak K. Grybausko, šie procesai sudėtingi ir negreiti. Nors Ukmergės savivaldybė sutartį nutraukė teisėtai, vėlesnės turto dalybos baigėsi tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė sumokėti šilumos tiekėjui per dvylika milijonų litų. Jei šie pinigai bus išimti iš savivaldybės biudžeto, tai atsilieps rajono žmonių gerovei. Todėl, pasak K. Grybausko, čia nereikia skubotų sprendimų. UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ direktorė Janina Krūminienė sakė, kad aukšta šilumos kaina Biržuose susiklostė istoriškai. Įtakos tam turi ir, pasak J. Krūminienės, unikali šildymo sistema, kai į vieną tinklą dirba dvi katilinės. Tai irgi kelia sąnaudas. Be to, UAB „Litesko“ Biržuose į šilumos tinklus investavo
22 milijonus litų, todėl natūralu, kad verslas šiuos pinigus nori susigrąžinti. J. Krūminienė galėjo paguosti tik tuo, kad šilumos kaina jau ne auga, o, nors ir menkai, bet ima mažėti.

Biokuro kainas, pasak A. Zeltinio, ilgesniuoju laikotarpiu turėtų išspręsti biokuro birža.

Apie girdymo privilegijas ir Tuniso kalėjimus

„Kodėl liaudies girdymo privilegijos priklauso tik aludariams?-kreipėsi į Seimo Kaimo komiteto narį K. Grybauską kovingai nusiteikęs susitikimo dalyvis. – Jie viską iš užsienio atsiveža, salyklo tona pas vokiečius per tūkstantį eurų kainuoja. O kiek dar apyniai kainuoja ir visa kita. Jūs sunaikinote paprastą vynininkystę. Aš esu sodininkas, mano sodas pilnas obuolių. Visi supūna, niekam jų nereikia. Jei žmogus nori išgerti, tai kas geriau – mokėti vokiečių ūkininkui didžiulius pinigus už salyklą ir apynius ar surinkti tuos mūsų „graužtukus“, išspausti sultis, dar pridėti Rokiškio spiritėlio ir paimti tą pačią kainą. Man obuolių gaila, pilni sodai pripuvę“. Pasiūlymas sugrąžinti „rašalo“ gamybą, tegul ir kilniu sodų išsaugojimo tikslu, neįtikino Seimo nario K. Grybausko. Jis sakė manantis, jog patys augintojai turėtų galvoti, kaip savo produkciją perdirbti vietoje ir kur ją realizuoti. Čia labiau galėtų prisidėti savivaldybės Žemės ūkio specialistai. Jis siūlė pasižvalgyti po kitus rajonus, ypač Žemaitijoje, kur pasiekta didelė pažanga perdirbant vietinę žemės ūkio produkciją mažose įmonėse.

Kitas įdomus pasiūlymas nuskambėjo iš pasaulio mačiusio klausytojo lūpų. Jam įspūdį padarė Tuniso kalėjimų sistema ir juose esančios sąlygos. Pasak žmogaus, ten vietiniai pakliūna už muštynes ar alkoholio gėrimą porai metų, sėdėdami priverstinai dirba konkretų ir juodą dirbą. To pakanka, kad daugiau ten nieku gyvu stengiasi nepakliūti. „O pas mus? – retoriškai klausė dalyvis. – Dvidešimt penkeri metai amžiaus, o jau septynis kartus sėdėjęs“. Todėl jo idėja paprasta – sutartis su Tunisu, kad mūsų nuteistieji bausmę atliktų ten. Už savo pragyvenimą svečios šalies cypėje tautiečiai patys atidirbtų. O Lietuva sutaupytų apie devynis milijardus litų, dingtų telefoniniai sukčiai, nebereikėtų išlaikyti gausaus kalėjimų sistemos personalo.

Susitikimo pabaigoje vėl skambėjo muzika. Šįkart koncertavo Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos mokiniai. Publika galėjo vaišintis kava bei arbata ir naminiais Seimo nario žmonos Simin sausainiais.

Politiniai sinoptikai savo kalendoriuose gali pabraukti riebų brūkšnį – rinkimų sezonas prasidėjo.
Antanas Vaičeliūnas
„Pasiūlysime jums suteikti antrą Biržų garbės piliečio vardą, jei rasite galimybių ir lėšų įrengti Biržų miesto apvažiavimą. Išlaisvinkime Respublikos gatvę nuo pragaro“, – į Seimo narį A. Zeltinį kreipėsi aktyvus biržietis V. Linkevičius.

siaures_rytai


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: