Šeimos gydytojas paaiškino, kaip išvengti rota ir noro virusinės infekcijos

Rota ir noro virusai – kasmetinė rudeninė ligų puokštė tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Šios virusinės infekcijos plinta itin lengvai, todėl dažnai paguldo į lovą visą šeimą. Kuo jos skiriasi, kas lemia ligų atsiradimą, kaip jų išvengti bei kokį gydymą taikyti, pasakoja Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytojas Lukas Račinskas.

„Ūmines virškinimo trakto infekcines ligas, kurios pasireiškia vėmimu ir viduriavimu, o kartais ir karščiavimu, dažniausiai sukelia rota ir noro virusai, tačiau taip pat gali sukelti ir kiti virusai – astro, piko, adeno ir parvo“, – teigia L. Račinskas.

Šeimos gydytojas pasakoja, kad diferencijuoti, kuris virusas sukelia infekciją, vien iš klinikinių požymių yra sudėtinga, nes jie labai panašūs – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, karščiavimas, gali pasireikšti ir kataro požymiai – sloga, kosulys, gerklės skausmas. Noro virusui labiau būdingas vėmimas nei viduriavimas. Atskirti, kuris virusas sukelia infekciją, galima atlikus išmatų tyrimą, skirtą virusams nustatyti.

„Rota ir noro virusinėmis infekcijomis sergama ištisus metus, tačiau ligos protrūkiai dažnesni šaltuoju metų laiku, t. y. lapkričio-balandžio mėnesiais. Kodėl rota ir noro virusų infekcijų protrūkiai dažnesni šaltuoju periodu – nėra aišku“, – sako L. Račinskas.

Simptomai ir pavojai

Gydytojas pažymi, kad pirmieji ligos požymiai atsiranda per 12-72 val., jie gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, vandeningomis išmatomis. Kreiptis į medikus nedelsiant reikia, jei vėmimas tęsiasi daugiau nei 48 val. arba yra su krauju, pastebėjus kraują išmatose, kūno temperatūrai pakilus iki 40°C ir daugiau laipsnių, esant stipriam pilvo skausmui.

„Gausiai vemiant ir viduriuojant organizmas netenka daug vandens ir elektrolitų (natrio, kalio, chloro), dėl to pacientą gali ištikti ūmi dehidratacija. Jos metu atsiranda odos blyškumas, didelis bendras silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas. Taip pat gali sutrikti sąmonė, sumažėja šlapimo kiekis, džiūsta burna, atšąla galūnės, patamsėja paakiai“, – pasakoja Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytojas L. Račinskas.

Anot jo, didžiausias pavojus sergant noro ir rota virusine infekcija yra didelio laipsnio dehidratacija, elektrolitų netekimas, hipoglikemija (gliukozės sumažėjimas kraujyje). Tai gali lemti hipovoleminį šoką, dėl kurio sutrinka sąmonė ir atsiranda traukuliai. Infekcija pavojingiausia kūdikiams ir mažiems vaikams, silpnesnės sveikatos vyresnio amžiaus žmonėms bei imunosupresiniams pacientams.

Gydymo namuose kartais gali ir neužtekti

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad pagrindinis virusinės virškinimo trakto infekcijos gydymas – skysčių ir druskų balanso atstatymas – rehidratacija. Dėl medikamentinio gydymo sprendžiama individualiai, pasitarus su gydytoju.

„Jei ligos simptomai nėra intensyvūs, pacientas gali gydytis namuose – vartoti daug skysčių, pavyzdžiui, specialius geriamuosius rehidratacinius tirpalus, kurie greitai rezorbuojasi virškinamajame trakte. Esant 38,5°C ir didesnei kūno temperatūrai rekomenduojama naudoti karščiavimą mažinančius vaistus (pvz., ibuprofeną, paracetamolį). Pilvo skausmui mažinti skiriame spazmolitikus, pavyzdžiui,  drotaveriną.

Ligos simptomams palengvinti taip pat rekomenduojame pykinimą ir vėmimą slopinančius vaistus, probiotikus. Viduriavimą slopinantys vaistai dažniausiai nėra išrašomi, nes prailgina gijimo laikotarpį – viduriuojant iš organizmo šalinamas ligą sukėlęs virusas“, – pasakoja šeimos gydytojas.

L.Račinskas pabrėžia, kad susirgus ūmine virškinamojo trakto infekcine liga pacientui reikėtų ne tik vartoti daug skysčių, bet ir pasirūpinti tinkama mityba. Rekomenduojama dieta – mažiau riebalų ir mažiau skaidulų turintis maistas: bulvės, kruopos (balti ryžiai, kviečiai), džiūvėsiai, liesa mėsa, bananai, taip pat galima gerti jogurtą, kefyrą.

Pritaikius tinkamą gydymą ir pacientui laikantis visų rekomendacijų, virusinės virškinimo trakto infekcijos dažniausiai praeina per 7-10 d. Vis dėlto, esant aukštam dehidratacijos laipsniui namų gydymo nebeužteks – tokiais atvejais skiriamas gydymas ligoninėje.

Vaikams pasitaiko dažniau, tačiau serga visi

„Virškinamojo trakto infekcijomis dažniausiai ir sunkiausiai serga 3-35 mėnesių kūdikiai bei maži vaikai. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems liga pasireiškia lengvesnėmis formomis arba yra išvis besimptomė. Persirgus rota virusine infekcija imunitetas susidaro keleriems metams, tačiau persirgus noro virusu jis, deja, yra trumpalaikis.

Siekiant apsaugoti kūdikius nuo rota viruso infekcijos ir jos komplikacijų Lietuvoje pagal skiepų kalendorių yra skiepijami vaikai geriamąja rota viruso vakcina 2, 4, 6 gyvenimo mėnesiais. Suaugusiesiems apsisaugoti nuo šių infekcijų padeda profilaktika.

Ligos itin užkrečiamos, tačiau išvengti įmanoma

„Kadangi susirgti rota virusu pakanka tik 10 viruso dalelių, o noro virusu – tik kelių dalelių, ligomis labai lengva užsikrėsti. Virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, tiesioginio sąlyčio su ligoniu metu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą ir vandenį, per daiktus, nešvarias rankas, taip pat gali plisti per vėmalų lašelius“, – teigia L. Račinskas.

Nors šios ligos itin lengvai plinta – jų įmanoma išvengti. Gydytojas pabrėžia, kad šeimos nariams svarbu kuo dažniau plauti rankas, ypač prieš valgį, po tualeto, po sąlyčio su sergančiuoju, užterštais daiktais bei drabužiais. Rekomenduojama nesidalinti tais pačiais indais ar stalo įrankiais, dezinfekuoti tualetą po panaudojimo ir kitus paviršius karštais garais ar chloro turinčiais valikliais. Taip pat svarbu nepamiršti dezinfekuoti ir drabužius ar patalynę – prieš skalbiant pamirkyti juos tirpale su chloro turinčiais balikliais.

„Sergantysis rota virusine ar noro virusine infekcija virusą išskiria su išmatomis nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai 3 dienas pasibaigus viduriavimui. Todėl jaučiantis geriau rekomenduojama bent tris dienas nenustoti laikytis higienos rekomendacijų“, – sako „MediCA klinika“ šeimos gydytojas.

Užtikrinant pakankamą skysčių poreikį nuo rota ir noro virusinės infekcijos pasveikstama savaime. Tačiau esant didelei dehidratacijai, netenkant elektrolitų atsiranda pavojus gyvybei, todėl užsikrėtus šiomis infekcijomis labai svarbu pasitarti su gydytoju, kad būtų paskirtas tinkamiausias gydymas.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: