Antėja“ šeimos gydytojas Julius Šimulis (Asm. archyvo nuotr.)

Senjorų gerove rūpintis būtina: kaip išvengti gresiančių sveikatos sutrikimų?

Žmones paveikia senėjimas, natūraliai atsirandantis dėl tam tikros molekulinės ir ląstelinės pažaidos, susikaupusios per ilgesnį laikotarpį. Tai lemia sumažėjusias fizines bei psichines galimybes ir augančią įvairių ligų riziką. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytojas Julius Šimulis sako, kad siekiant sulėtinti šiuos biologinius procesus ir išvengti kai kurių ligų patartina tikslingai rūpintis sveikata, atliekant reikalingus tyrimus bei nuolat konsultuotis su medikais.

„Vyresniame amžiuje dažniausiai skundžiamasi suprastėjusia klausa, akių ligomis, artritu, nugaros bei kaklo skausmais, kraujagyslių ligomis. Kai kuriuos pradeda varginti diabetas, depresija ar net demencija. Naujausi „Centers for Disease Control and Prevention“ (CDC) tyrimai rodo, kad vienos pagrindinių, vyresnių nei 65 metai amžiaus žmonių, mirties priežasčių yra širdies ligos bei vėžys.

Patirtis rodo, kad kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau sveikatos sutrikimų jis turi vienu metu. Todėl svarbu reguliariai atlikti gydytojų paskirtus diagnostinius tyrimus bei stebėti naujų simptomų atsiradimą“, – sako šeimos gydytojas J. Šimulis.

Visavertė mityba

Medikas atskleidžia, kad senjorų sveikatai ypač svarbu laikytis visavertės mitybos principų. Dėl prastų mitybos įpročių gali pasunkėti jau esami negalavimai, padidėti kvėpavimo, virškinimo ir širdies ligų rizika. Netaisyklinga mityba taip pat silpnina imuninę sistemą ir taip didindama infekcinių ligų riziką.

„Kadangi senyvo amžiaus žmonėms natūraliai mažėja eritrocitų kiekis kraujyje, jiems dažnai stebimas geležies, vitamino B12, folinės rūgšties trūkumas. Dėl įvairių ligų, gausaus vaistų vartojimo, apsunkinto kramtymo, blogos socialinės padėties, senatvinių psichikos sutrikimų ir kitų priežasčių senjorų mityba taip pat neretai tampa nevisavertė. Valgant nevisavertį maistą, vitaminų ir mineralų stygiaus problema tik dar labiau gilėja“, – paaiškina J. Šimulis.

Anot jo, valgyti patartina ne rečiau kaip 3 kartus per dieną. Rūpinantis savo mityba, dažniau vartoti vaisių, daržovių, grūdinių produktų, mažiau – cukraus, saldumynų, vengti sūraus maisto, keptų patiekalų. Medikas pamini, kad senjorams būdinga padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje, taip pat jos tolerancijos sumažėjimas. Todėl atsargus cukraus vartojimas – itin svarbus elementas gerai sveikatai.

Judėjimas – itin svarbus

Naujausiais CDC duomenimis, net 26,9 proc. 65–74 metų amžiaus žmonių fizinis aktyvumas yra labai mažas, o nuo 75-erių – dar labiau sumažėja. Šeimos gydytojas patikina, kad judėjimas daro nemenką įtaką pagyvenusių asmenų gyvenimo trukmei bei kokybei. Anot J. Šimulio, fizinis aktyvumas padeda sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, mažina osteoporozės grėsmę, padeda ilgiau išlaikyti judrumą ir gerą nuotaiką. Gydytojas rekomenduoja skirti ne mažiau kaip 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinių pratimų per dieną.

„Natūralu, kad vyresni žmonės dažniau patiria traumas nei jaunesni. Jos taip pat dažnai būna sunkesnės ir sukelia komplikacijų, todėl labai svarbu rūpintis ir traumų prevencija. Tokios priemonės kaip fizinio aktyvumo didinimas, saugios namų aplinkos kūrimas, racionali mityba bei medikamentų vartojimo principų laikymasis gali padėti ženkliai sumažinti traumų riziką“, – sako  šeimos gydytojas.

Jis pabrėžia, kad gyvenimo kokybei ir trukmei didelę reikšmę taip pat turi ir sveikatai žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio vartojimas. Kadangi senjorai neretai vartoja keletą rūšių medikamentų, būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir vengti perteklinio vaistų vartojimo, paisyti vaistų tarpusavio sąveikų, remtis sveikatos specialistų rekomendacijomis.

J.Šimulis įvardija, jog vyresnio amžiaus žmonėms patartina dažniau naudotis profilaktinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis: atlikti prevencinių programų tyrimus, profilaktinius kraujo, radiologinius tyrimus, skiepytis rekomenduojamomis vakcinomis. Tik taip bus galima anksčiau aptikti organizme glūdinčius sveikatos sutrikimus, jiems dar nepradėjus progresuoti, bei užkirsti kelią įvairių ligų komplikacijoms.

„Ne ką mažiau reikšminga ir kuo ilgiau išlaikyti vyresnių žmonių darbingumą, socialinį įsitraukimą bei nepriklausomumą – tai padės išvengti psichologinių sunkumų, skatins judrumą, padės ir toliau lavinti dėmesio sutelkimą, loginį mąstymą ir kitus svarbius aspektus. Galų gale, juk norint išsaugoti geresnę savijautą ir gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje – būtina rūpintis savo sveikata, suprasti sveikos gyvensenos, aplinkos poveikio svarbą, gilinti žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus“, – priduria medikas.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: