Septynios iš dešimties porų finansinius sprendimus priima kartu. Kaip tai paveikia santykius?

66 proc. lietuvių dėl kasdienių finansinių klausimų tariasi su savo antrąja puse, o sprendimus dėl didesnių finansinių įsipareigojimų kartu priima dar daugiau porų – net 73 proc., rodo reprezentatyvi tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Vis dėlto dalis vyrų linkę manyti, kad kasdienius finansinius sprendimus priima jie, o moterys – kad jos. Psichologų teigimu, tai gali lemti vaidmenų pasiskirstymas poroje ir noras prisiimti arba išvengti atsakomybės.

Skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis finansinius sprendimus kartu dažniau priima 26-55 m., aukštesnio išsilavinimo, vidutines pajamas uždirbantys gyventojai. Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos klinikos dėstytojos, psichologės-psichoterapeutės Linos Bagdonavičienės, tai, kad poros kartu sprendžia su finansais susijusius klausimus, lemia glaudesnį tarpusavio ryšį.

„Mokėjimas vesti dialogą, išklausyti ir atliepti partnerio poreikius bei išsakyti savuosius yra sveikų santykių pagrindas. Kai poroje abi pusės, nesivadovaudamos lyčių stereotipais, geba sutarti tiek dėl finansinių įsipareigojimų, tiek dėl kitų namų ūkio klausimų, santykiuose kyla mažiau konfliktų. O net ir išsiskyrus nuomonėms, rasti kompromisą yra kur kas lengviau“, – komentuoja L. Bagdonavičienė.

Svarbu kompetencijos, o ne lytis

Nors 68 proc. tyrimo dalyvių mano, kad kasdienių finansinių klausimų išmanymas nuo lyties nepriklauso, penktadalis vyrų visgi linkę teigti, kad sprendimus namų ūkyje priima ir apie pinigus geriau išmano jie, o kas dešimta moteris – kad jos. 23 proc. apklaustųjų, uždirbančių daugiau nei 700 EUR per mėnesį, taip pat linkę galvoti, kad už namų finansus atsakingi yra vyrai. Psichologės teigimu, šie rezultatai atspindi ne tendenciją, o nuomonę, todėl kalbant apie pinigus svarbu įvertinti konkrečią situaciją.

„Tai, kaip mes galvojame apie save ir kitus, ne visada yra faktai. Finansus geriau išmano tas žmogus, kuris turi daugiau kompetencijų, o tai nebūtinai susiję su lytimi, amžiumi ar uždarbio dydžiu. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio mums gali atrodyti, jog moteris geriau numano audinių kokybės ir kainos santykį, tad geba išsirinkti kokybišką prekę. Tačiau jei vyras dirba audinių srityje, o moteris ja nesidomi, jis lengviau nustatys, kiek gali kainuoti kokybiškas audinys. Todėl teigti, jog tik vyrai arba tik moterys geriau išmano kasdienius finansinius klausimus, negalime“, – sako L. Bagdonavičienė.

Kinta požiūris į vyro ir moters rolę šeimoje

„Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė pastebi, kad dažnai sprendimą dėl skolinimosi nusveria ne tik lytis, bet ir tikslas.

„Analizuodami mūsų kasmetinės klientų apklausos duomenis pastebime tam tikras tendencijas – sprendimus dėl paskolos automobilio keitimui, namų remontui ar verslo pradžiai dažniau priima vyrai, o buitinės technikos atnaujinimui ar kitam namų gerovės puoselėjimui, studijoms bei sveikatos procedūroms dažniau skolinasi moterys. Tačiau svarbu paminėti, jog matome ir teigiamą pokytį –  kiekvienais metais toks susiskirstymas mažėja, o tai rodo, kad abi pusės poroje vis labiau tampa lygiaverčiais finansinių sprendimų priėmėjais.“

G.Štuopė taip pat įsitikinusi, kad spręsdami finansinius klausimus, žmonės turėtų orientuotis ne į lyties stereotipus, o į turimus įsipareigojimus bei savo galimybių įvertinimą.

„Reikėtų apsvarstyti, ką jau esate įsipareigoję ir kokie yra jūsų prioritetai. Svarbiausia su pinigais elgtis atsakingai. Tam gali padėti 50–30–20 taupymo taisyklė, kai 50 proc. savo pajamų išleidžiame būtinosioms išlaidoms (maistui, transportui, turimiems įsipareigojimams), 30 proc. skiriame kitoms išlaidoms (drabužiams, laisvalaikiui, nenumatytiems pirkiniams), o 20 proc. taupome arba investuojame“, – teigia G. Štuopė.

Psichologė L. Bagdonavičienė priduria, kad keičiantis visuomenei, keičiasi ir požiūris į lyčių roles, mat jos tėra pageidautinas elgesys, kurį aplinka priskiria vyrams ar moterims.

„Kiekvienas žmogus yra unikalus savo gyvenimo istorija, savo įsitikinimais apie save, kitus ir pasaulį, savo kūno pojūčiais, elgesiu ir gyvenimo būdu, todėl skirtingai interpretuoja faktus, o tai turi įtakos mūsų elgesiui. Kintant visuomenei lieka vis mažiau baimės neatitikti lyčių normų ir išbandyti save skirtingose gyvenimo srityse, todėl tikėtina, kad moterys nebevengia tvarkyti namų ūkio finansų, o vyrai – pasidalinti atsakomybe su savo antrąja puse“, – sako L. Bagdonavičienė.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie tai, kas priima finansinius sprendimus šalies gyventojų namų ūkiuose, 2022 m. sausio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 56 metų.