Asm. archyvo nuotr.

Šiais metais Laisvės nuo mokesčių diena išaušo birželio 6-ąją

Penkis mėnesius ir šešias dienas šiemet dirbome tam, kad sumokėtume visus valstybei priklausančius mokesčius. Šiandien Lietuvoje minima Laisvės nuo mokesčių diena, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena metuose, parodanti, kokią dalį uždirbtų pajamų gyventojai skiria valstybės išlaidoms finansuoti. Ja siekiama parodyti žmonėms jų sumokamų mokesčių dydį ir panaudojimo sritis, supažindinti su jų rūšimis ir struktūra.

„Valdžia neturi stebuklingos lazdelės, kuria pamojus susikurtų visos gėrybės: nusitiestų keliai, prisipildytų autobusų kuro bakai ir būtų išmokėti mokytojų atlyginimai. Valdžios pinigai – tai visų dirbančiųjų, kuriančių žmonių uždirbti ir mokesčiais sumokėti pinigai. Todėl žmonėms dera žinoti, kokias visuomenės išlaidas jie finansuoja, o politikams ir valstybės tarnautojams dera tuos pinigus naudoti efektyviai ir skaidriai“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Praėjusiais metais Laisvės nuo mokesčių diena buvo apskaičiuota birželio 15 d., tačiau ją peržiūrėjus pagal faktinius metų rezultatus, ji pasislinko į gegužės 22 d. – tai yra trimis savaitėmis anksčiau nei būtų pagal planuotas valstybės biudžeto išlaidas.

„Laisvės nuo mokesčių dienos skaičiavimus apsunkina tai, kad oficialios prognozės šių dienų neapibrėžtoje aplinkoje vis labiau stokoja tikslumo, o taip pat ir tai, kad didėjanti valstybės išlaidų dalis yra finansuojama ne mokesčių, bet skolinimosi pagalba“, – kalbėjo E. Leontjeva.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos valstybės skola pasiekė 24,5 mlrd. eurų arba 8772 mln. eurų vienam gyventojui. Lietuvos skola sudaro beveik pusę (44,3 proc.) bendrojo vidaus produkto. Nors šis santykis yra vienas mažesnių Europoje, piliečiams svarbu žinoti, kad 2021 m. vien 246,7 mln. eurų siekiančioms palūkanoms padengti buvo išleista daugiau nei skirta kultūrai (234 mln. eurų).

„Skaidrumą ir žmonių sąmoningumą siekiama didinti visose srityse, bet mokesčių ir valstybės išlaidų sritis dažnai pamirštama. Tyrimai rodo, kad kuo geriau žmonės susipažinę su valstybės mokesčių struktūra, panaudojimo tikslais bei išlaidų proporcijomis ir kuo tiksliau jie pažįsta jiems tenkančią asmeninę valstybės finansavimo naštą, tuo labiau informuotus sprendimus jie gali priimti balsuodami rinkimuose ir spręsdami, kokių mokesčių ir išlaidų reikia valstybei“, – sakė E. Leontjeva.

LLRI skaičiavimai rodo, kad vidutinis mokesčių mokėtojas 34 dienas skirs tam, kad finansuotų „Sodros“ sistemą, 13 dienų – švietimą ir sportą, po dvi dienas dirbs aplinkai saugoti, kultūrai plėtoti ir teisingumui užtikrinti. Žemės ir maisto ūkio palaikymas kainuos mums septynias, o užsienio politika – vos vieną dieną darbo.

Skirtingas pajamas gaunantys žmonės, valstybės išlaidas finansuoja skirtingai. Štai, minimalią mėnesinė algą (644 eurus) gaunantis žmogus gynybai skiria 16 eurų savo mėnesio atlyginimo, vidutinio dydžio darbo užmokestį (1679 eurus) gaunantis – 56 eurus, 3 000 eurų uždirbantis – 107 eurus.  Švietimui atitinkamai yra skiriami 23 eurai, 79 eurai ir 150 eurų.

„Laisvės nuo mokesčių diena nurodo, kad šiemet vidutinis mokesčių mokėtojas dirbo 157 dienas tam, kad finansuotų valstybės išlaidas. Tai reiškia, kad bus ir tokių mokesčių mokėtojų, kurie dirbti sau pradėjo gerokai anksčiau, bet bus ir tų, kuriems Laisvės nuo mokesčių dienos dar teks palaukti. Siekiant mokesčių naštą gyventojams paskirstyti kuo tolygiau, mokesčiai turi būti paprastesni, mažesni ir skaidresni, – kalbėjo ekonomistė. – Pasaulio ir mūsų artimųjų kaimynų estų patirtis rodo, kad tokiais mokesčiais galima surinkti kur kas didesnes biudžeto įplaukas.“


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: