„Šiknaskylėje“

Šią savaitę neabejotinai reikšmingiausias įvykis Biržų rajone – paskelbimas apie būsimus pokyčius savivaldybės administracijos struktūroje.

Sužibo dar viena viltis, kad priplėkę valdžios kabinetai bus pravėdinti. Kol kas svarstomi nauji skyrių pavadinimai, jų funkcijos – kitaip tariant, perstatomos kėdės ir stalai. Toks persistumdymas, be jokių abejonių, yra gera proga išsikuopti metų metais kauptas įvairaus pavidalo šiukšles.

Vis tik švarą valdžios kabinetuose lems ten sėdėsiantys žmonės. Tai vadybos pradžiamokslis, kurį perkrimsti turi kiekvienas vadovas.

Iki šiol visi rajoną valdę asmenys turėjo savo komandas. Tačiau valdžios keitėsi, o savivaldybės kabinetų troškus tvaikas nedingdavo. Negana to – jis pasklisdavo ir su savivaldybe vienaip ar kitaip susijusiose įstaigose bei įmonėse.

Valdžia į rankas atitekdavo partijoms, kurios pačios plėšomos vidaus vaidų ir viršūnių savivalės. Regis, Biržai šiuo požiūriu neišsiskyrė iš kitų šalies savivaldybių. Vietos valdžią persmelkęs partijų patronažinis valdymas buvo neatsiejamas su gyventojų nusivylimu ir savivalda, ir valstybe.

Biržai turi dar ir specifinį kvapą. Iš valdžios pastatų trenkia korupcija ir piktnaudžiavimu, padlaižyste ir kyšininkavimu, vagystėmis ir apgavystėmis, baime su alkoholio priemaišomis, diletantiškumo ir tinginystės mišiniu, baudžiauninkų paklusnumu ir dviveidiška puikybe.

Prie šio kvapo kažkaip neįtikėtinai greit priprasdavo besikeitę vadovai ir jų pavaldiniai. Įžengę į valdžios kabinetus užsimodavo juos pravėdinti, bet kažkas juos vis pristabdydavo. Ir visų pastangų finišas būdavo panašus: jie reziumuodavo, kad dėl smarvės kalti ne tie, kurie smardina, o tie, kurie ją užuodžia.

Ketvirtadienį „Šiaurės rytuose“ pasirodė karikatūra, kurioje „šlipsuotas“ valdžiažmogis iki pusės sulindęs į didžiulį užpakalį. Ir jis ten jaučiasi komfortiškai – telefonu tvarko svarbius reikalus.

Šis piešinys iliustruoja įvykius, kurie tiksliai atspindi visos Biržų savivaldos situaciją.

Likimo ironija: tuo pat metu, kai rajono politikai svarstė savivaldybės administracijos struktūros pertvarką, Pabiržės pagrindinė mokykla paskelbė atrankos į šios ugdymo įstaigos padalinio vadovus rezultatus. Šį postą garbi komisija patikėjo Kirdonių bendruomenės pirmininko Audriaus Šimo žmonai. Komisija nusprendė, kad būtent ši moteris labiausiai tinka būti Kirdonių kaimo daugiafunkcio centro (Pabiržės mokyklos padalinio) vadove. Komisiją sudarė trys asmenys, tarp kurių – ir pats Kirdonių bendruomenės pirmininkas, aktyvus savivaldybės tarybos narys, Biržų valstiečių žaliųjų „veidas“ Audrys Šimas.

Jis sako žinojęs, kad dėl to bus „visokių interpretacijų“, bet drąsaus vyro kažkokia niekinga visuomenės nuomonė nesustabdė.

Negana to – Pabiržės mokyklos direktorius aiškina, kad jis apie būsimos ugdymo įstaigos padalinio vadovės išsilavinimą nieko nežinąs. O kai paaiškėja, kad moteriškė turi tik proftechninės mokyklos diplomą, direktorius pareiškia, kad ugdymo įstaigoje svarbiausia… ne išsilavinimas. Anot jo, ugdymo įstaigos padalinio vadovei svarbiausia turėti „bendražmogiškąsias savybes“, kad ši „įveiklintų“ centrą. Kaip bendruomenės pirmininko žmona komisijai deklaravo savo „žmogiškąsias“ savybes – jau kita kalba.

„Šiaurės rytai“ daug sykių rašė apie milijonus kainavusį Kirdonių projektą, kurį „stūmė“ ir kaimo bendruomenės pirmininkas, ir jo bendrapartiečiai. Centro statybas valdžia laimino tuo metu, kai buvo uždaromos kitų kaimų mokyklos. Neįtikėtinai darniai jie veikė su buvusia rajono valdžia, kuriai dirigavo konservatorė. Negana to, kad šis kaimo centras bus išlaikomas visų rajono mokesčių mokėtojų pinigais, jiems spjauta į akis dar sykį.

Atrankos spektaklio organizatoriai net nesistengė įtikinamai suvaidinti demokratijos. Ir kam stengtis, jeigu kaimiečiai nuoširdžiai tiki, kad valdžios žmonių spjūviai jiems į veidus – viso labo lietus.

Buvusios merės Holivudu pakrikštytas „valstietis“ gali spjaudytis, nes jam valdžia buvo sudariusi visas sąlygas tapti pasaulio bamba.

„Valstiečiai“ buvusią konservatorių valdžią šokdino, kaip tik norėjo – ir kadriliais, ir tango ritmu su „užlaužimais“. Akivaizdu, kad tempo nemažina ir dabar, valdant respublikonams.

Kokį vaidmenį minėtame spektaklyje atliko Pabiržės mokyklos direktorius? Tokį, kokio reikalauja valdžioje esantys asmenys. Kvailelio. Beje, jis elgiasi kaip ir daugelis kitų rajono ugdymo įstaigų vadovų. Nori išlikti poste – vaidink. O vaidmenų gali būti įvairių – nuo dosnios Velykų bobutės iki seksualaus mačo.

Dabartinė rajono valdžia turi visas galimybes šį savivaldybės cirką uždaryti – su visais klounais ir jų vadybininkais, su visais užpakaliais ir jų laižytojais.

Antraip kvapas Biržų savivaldybėje liks toks, koks būna „šiknaskylėje“.

Kažkada Ričardas Gavelis rašė: „Jokia revoliucija nelaimi, jei palieka tuos pačius žmones tose pačiose vietose – kaip tat vyksta kiekvienoje albanijoje, taigi ir Lietuvoje“.

Taigi kol kas ir Biržuose.
Rasa Penelienė