Šilagalyje dešimtas poezijos pavasaris

Jau tapo tradicija Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centre rengiamas Mojavas (gegužinių giesmių giedojimas), skirtas šv.Mergelės Marijos garbei, palydėti kūrėjų posmų mintimis.

Poezija mus priverčia sustoti ir pažvelgti į įvairius dalykus ir išgyvenimus bei reiškinius kitaip, nei į juos žiūrime, pasiklydę skubėjime. Šiame vienkartinių filmų, vienkartinės meilės, vienkartinių leidinių pasaulyje, poezija yra viena iš tų dvasinio poveikio priemonių, kuri mums padeda suprasti visapusiškus intensyvius išgyvenimus, atsispindinčius meniškuose poezijos tekstuose, suvokti, kad kai kurie dalykai yra unikalūs, išgyvenami tik poetine būsena.

Šį pavasarį, į kultūros namuose surengtą dešimtą poezijos šventę „Ką šlama gimtinės beržai“ susirinko net 10 kuriančių ir rašančių poetinio žodžio meistrų. Tai: Stasys Grigas, jo mama Ona Grigienė, Edvardas Lukštas, Emilija Bražėnienė, Valerija Jagelienė, Elena Lipskienė, Laima Kalinauskienė, Zita Petronienė, Vilius Masilionis ir šios šventės organizatorius, šešių knygų autorius, Šilagalio kultūros centro meno vadovas, poetas Jonas Mališauskas.

Nutilus Mojavinėms giesmėms ir maldoms, jas dainomis pratęsė „Šarmos“ folklorinio ansamblio, kuriam jau 27 metus vadovauja J.Mališauskas, dainininkai.

Susirinkusių poetų eiles keitė vadovo sukurtos melodijos, pagal jo paties parašytus tekstus, paverstus dainomis.

Dešimtąją pavasario poezijos šventę susirinkusieji įamžino prie kultūros namų pasodindami berželį, kaip nesibaigiančios kūrybos simbolį, kad dar daug metų prie šio beržo būtų skaitoma autentiška poezija, kuria pajaučiama, kad ne vien duona žmogus gyvas, bet ir žodžiu, net jei pastarasis ir ne vien Dievo lūpomis tartas.

Pasodinę berželį, susirinkusieji dėkojo šventės organizatoriui J.Mališauskui, įteikdami puokštę gėlių, o jis visus pakvietė pavasarinės sulos, arbatos ir padainuoti gražiausių liaudies dainų. Ilgai skambėjo ir plaukė dainos, kaip Vingrioji Žagienės upelė Šilagalyje.

Z.Petronienė