„Kuria nuo pradinių klasių. Įtakos tam turėjo vyresnioji sesuo, taip pat kūrėja. Ji sakė, kad kūrybos dovaną reikia išnaudoti. Pirmieji Simonos eilėraščiai buvo apie gamtą, o dabar, kaip sako pati autorė, tapo liūdnesni, nes juose kalbama apie gyvenimą, kuris nėra vien džiaugsmingas. Simonai smagu matyti savo kūrinius išspausdintus, jai patinka kūrybos aptarimai,” – taip pasakoja jaunosios literatės mokytoja Lina Rastenienė.
Pamirštas kapelis
Kapinių glūdumoje
Stovėjo kryželis.
Nepamerktos gėlės-
Pamirštas žmogelis.
Aš jo pagailėjau,
Nors nepažinau.
Ir ankstų rytelį,
Kapus sutvarkiau.
Ir puokštę gėlių,
Į vazelę įdėjau.
O ji jau seniai,
Gėlėmis nekvepėjo.
Parėjus namo,
Nukritus ant krėslo,
Kažką pamačiau
Neįprasto, keisto.
Tai buvo žmogelis,
Kurio pagailėjau,
Kurio vargšą kapą
Gėlelėm apdėjau.
