Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Deimantė Kavaliauskienė (Asm. archyvo nuotr.)

Skaičiai šokiruoja: vis daugiau vaikų ir paauglių laisvalaikis tampa pasyvus

Ar kada teko susimąstyti, kad vis rečiau matote kieme žaidžiančius vaikus? Ir ne sulindusius į mobiliųjų telefonų ekranus, o iš tiesų leidžiančius laiką lauke: bėgiojančius, besisupančius, vienas kitą gaudančius, lipančius, spardančius kamuolį? Ir iš tiesų vaikai vis mažiau laiko užsiima fizine veikla. Kodėl taip atsitinka ir kiek laiko per dieną vaikui bei paaugliui reikėtų praleisti aktyviai, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Deimantė Kavaliauskienė.

„Dabartinė situacija verčia sunerimti. Dar prieš pandemiją vaikai prie ekranų kasdien praleisdavo nemažai laiko, o prasidėjus nuotoliniam mokymuisi ir kitiems apribojimams, daugeliui tai reiškė dar mažiau judėjimo ir dar daugiau laiko prie ekranų, – sako specialistė. – Naujausi moksliniai tyrimai rodo – pastaraisiais dešimtmečiais vaikų ir paauglių laisvalaikio pobūdis labai keičiasi, jie tampa fiziškai pasyvesni. 2020 m. duomenimis, tik 13,6 proc. Lietuvos vaikų buvo fiziškai aktyvūs po pamokų, t. y. ne mažiau nei 60 min. užsiėmė vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla.“

Viskas priklauso nuo tėvų

Dažnas savo aplinkoje pastebime, kad net būdami itin jauno amžiaus, neretai ir vos vaikščioti pradėję mažyliai pratinami prie pasyvios veiklos. Jiems leidžiama žiūrėti animacinius filmukus, žaisti kompiuterinius žaidimus, daugiau laiko skirti stalo ir intelektiniams žaidimams, skaityti knygas. Žinoma, protinė veikla taip pat labai svarbi, tačiau nederėtų numoti ranka į kasdienį judėjimą.

„Vaikų fizinis aktyvumas susijęs su kaulų ir raumenų sistemos vystymusi, todėl itin svarbu kuo anksčiau pradėti lavinti fizines ypatybes – greitumą, jėgą, ištvermę, lankstumą, vikrumą, pusiausvyrą ir koordinaciją. Ikimokyklinukams geriausiai tinka aktyvūs ir įtraukiantys žaidimai, pavyzdžiui, estafetės, žaidimai su kamuoliu, stovėjimas ant vienos kojos, šokinėjimas. Mokyklinio amžiaus vaikai neretai jau patys renkasi, kokia fizine veikla nori užsiimti, todėl šalia važinėjimosi dviračiu, paspirtuku ar riedučiais turėtų atsirasti ir sporto būreliai: krepšinis, futbolas, gimnastika“, – pasakoja netrukus atsidarysiančio Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė D. Kavaliauskienė.

Pasak specialistės, vaikų aktyvumas stipriai susijęs su tėvų auklėjimu ir formuojamais įpročiais. Neverta tikėtis, kad vaikai noriai leis laiką gryname ore, jeigu patys mieliau renkatės minkštą sofą ir televizoriaus pultelį. Stebėdami tėvus, vaikai pamažu susiformuoja įpročius ir požiūrį į fizinį aktyvumą.

„Tėvai turėtų labiau įsitraukti į vaikų pomėgius ar turėti bendrą veiklą ir rutiną. Pavyzdžiui, ryte visa šeima gali skirti 10 minučių mankštai, drauge vedžioti augintinį, savaitgaliais leistis į žygius, bėgioti, važinėtis dviračiais. Tikslo išsikėlimas, jo siekimas ir, svarbiausia, reguliarumas yra itin svarbus ir motyvuojantis aktyviai veiklai. Norint visai šeimai daugiau judėti, rekomenduoju pradėti nuo paprasčiausio žingsniamačio. Dienos žingsnių sekimas gali tapti smagia veikla, padėsiančia suformuoti kasdienio judėjimo įprotį.“

Kiek laiko skirti fizinei veiklai?

Fizinis aktyvumas gerina širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, stiprina plaučių funkciją, kaulus ir raumenis, mažina stresą, gerina miego kokybę. Dėl padidėjusio deguonies aprūpinimo vaikai neretai tampa atsparesni infekcinėms ligoms, gerėja mokslo pasiekimai, didėja susikaupimas ir ilgėja protinio darbo trukmė.

„Vidutinio ar didelio intensyvumo fizinė veikla kasdien turėtų trukti ilgiau nei 60 min. Per savaitę tai turėtų sudaryti ne mažiau nei 300 min. – toks laikas yra minimaliausia rekomendacija mokyklinio amžiaus vaikams. Lavinant fizinį pajėgumą sportuoti reikėtų nuo 3 iki 6 kartų per savaitę. Tai priklauso nuo treniruotės trukmės ir intensyvumo – kuo intensyvesnė treniruotė ir kuo ji ilgiau trunka, tuo mažesnis gali būti krūvio dažnumas. Ikimokyklinukams fizinė veikla turėtų susidėti iš žemo ar vidutinio intensyvumo žaidimų – per dieną ji turėtų trukti apie 3 val. ir daugiau“, – rekomenduoja specialistė.

Sporto būrelių pasiūla yra išties didelė, todėl pirmiausia tėvams rekomenduojama pasikalbėti su atžalomis ir išsiaiškinti jų norus. Svarbu atsižvelgti ir į vaiko amžių:

  • ikimokyklinio amžiaus vaikai negali suprasti sudėtingų taisyklių, jiems dažnai trūksta dėmesio, įgūdžių ir koordinavimo, reikalingo sportui. Nors dar nėra pasiruošę intensyviems būreliams, jie yra smalsūs, daug kuo domisi, todėl rekomenduojama į konkretų užsiėmimą vesti tik pačiam vaikui pareiškus norą. Stenkitės jo neapkrauti ir palikti laiko aktyviems žaidimams bei poilsiui.
  • mokyklinio amžiaus vaikai jau patys nori spręsti, kokį užsiėmimą lankyti, todėl renkant sporto būrelį būtina atsižvelgti į vaiko norus ir fizinius gebėjimus. Rekomenduojama išlaikyti įvairumą ir sudaryti visas sąlygas geram fiziniam aktyvumui palaikyti.

Kineziterapeutė D. Kavaliauskienė primena, kad šalia tradicinių sporto veiklų – krepšinio, kovos menų, važinėjimo dviračiu ar paspirtuku – nevertėtų pamiršti ir kitų. Galima netgi kartu su vaiku išbandyti žygius pėsčiomis, slidinėjimą, plaukimą, irklavimą, tinklinį ar šokius.

Nejudantis vaikas = sergantis vaikas

Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie televizoriaus, netinkamai sėdi mokydamiesi ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, patenka į galimų sveikatos sutrikimų padidėjusios rizikos grupę. Per mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikia augančio organizmo funkcijas, atsiranda tingumas, abejingumas, gresia didesnis kūno svoris ar nutukimas, bloga laikysena bei kaulų ir raumenų sistemos problemos.

„Padidinus vaikų fizinės veiklos intensyvumą, dažnumą ir trukmę, didėja ir nauda sveikatai. Vaikui tikrai nepakenksite, jeigu juo rūpinsitės ir atsakingai parinksite tinkamą veiklą. Nepamirškite įvertinti fizinių savybių ir sveikatos būklės, nes, parinkus pernelyg sudėtingą veiklą, neatitinkančią raidos, ar esant per aukštiems mokytojų ir tėvų reikalavimams, galima neigiamai paveikti ne tik fizinę, bet psichinę vaiko būklę, – sako Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė. – Rinkdami sporto būrelį, pasidomėkite trenerio ar specialisto kompetencija ne tik vykdyti tą veiklą, bet ir dirbti su vaikais bei juos fiziškai rengti. Sužinokite daugiau ir apie pasirinktą sporto šaką – tokiu atveju pavyks išvengti nesklandumų netinkamai parinkus vaikui fizinę veiklą.“


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: