Skaistakalnio parkas

Skaistakalnio parko ir visos teritorijos  istorija susijusi su dvarininkais Karpiais, kurių valdymo metais parkas  ir visa teritorija vadinti  Jasnogurka.

Skaistakalnis kaip parkas ėmė formuotis XIX a. Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais dvarininkų žemė nacionalizuota. Dalis teritorijos  atiteko Lietuvos kariuomenei, dalis savivaldybei. Pavasarininkų organizacija iš žemės ūkio ministerijos čia 99 metams išsinuomojo didelę aikštelę ir įsirengė savo stadioną.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais parke vykdavo daug renginių. 1924 m. 7‒8 d. Skaistakalnio parke vyko Panevėžio žemės ūkio paroda. 1925 m. spaudoje rašyta, kad  parkas niokojamas, laužomi medžiai. 1926 m. gegužę pirmieji gegužinę surengė šauliai. 1925 m. rugpjūčio 14 d. Skaistakalnio  dvaro aikštėje vyko futbolo rungtynės tarp 3-iojo Vytauto ir 4-ojo Karaliaus Mindaugo  pėstininkų pulkų komandų. 1926 m. gegužę vykusiose krepšinio rungtynėse  Panevėžio gimnazistai 21:0 nugalėjo Kauno „Aušros“ gimnazijos gimnazistus. 1926 m. liepos 25 d. surengta  4-ojo  pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko sporto diena. 1926 m. gegužės 29‒30 d. šiame parke vyko  Panevėžio pavasarininkų  dainų ir sporto šventė. 1926 m. rugsėjo 26 d. parko  aikštėje surengta didelė Panevėžio rajono skautų tunto sueiga. 1928 m. liepos 29 d. Pavasarininkų stadione organizuota 4-ojo pėstininkų pulko sporto diena.

1929 d. spalio 22 d., Lietuvai ruošiantis iškilmingai minėti Vytauto Didžiojo metus, Skaistakalnio parkas pavadintas Vytauto parku. 1930 m. jis buvo tvarkomas. Kaip rašyta to meto spaudoje, Vytauto parko takeliai išlyginti ir iš kraštų išbedžioti.

Parke buvo draudžiama važinėtis dviračiais, už tai grėsė bauda iki 500 litų. Deja, to draudimo nebuvo paisoma. Į parką miestiečiai patekdavo lieptais. Pavasario potvyniai kartais juos nunešdavo. 1931 m. pavasarį gresiant potvyniui, lieptai į Vytauto parką, miesto valdybos sprendimu, kuriam laikui buvo nuimti.

1932 m. Vytauto parke, Pavasarininkų stadione Katedros, Senamiesčio ir Vyčio draugovės pasodino 200 medelių. Tais pačiais metais parke vyko žemės ūkio paroda. Nuo 1927 m. Vytauto parke veikė Panevėžio berniukų amatų mokykla. 1934 m. šiai mokyklai išsikrausčius, siūlyta čia įrengti pradžios mokyklą. 1933 m. liepos mėnesį šiame parke susirinko Eucharistinio kongreso dalyviai. Tai buvo ypač masinis renginys. Parkas labai tiko ir Joninių šventėms. 1934 m. iškilminga Joninių karnavalo eisena keliavo iš Maisto stadiono Agronomijos gatvėje  į Vytauto parką. Joje dalyvavo organizacijos, orkestrai, gausi miestiečių grupė.

1934 m. šiame parke buvo mokoma skaldyti akmenis. 1935 m. įrengtos 2 modernios teniso aikštelės. Lauko tenisas tuo metu buvo gana populiarus Panevėžyje.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais buvo nemažų nesutarimų tarp tautininkų sąjungos ir katalikiškų organizacijų. 1936 m., apkaltinus prasta priežiūra, Pavasarininkų stadionas perėjo savivaldybės žinion.

1937 m. netrūko renginių, vyko kariuomenės paradas, šaulių gegužinė, į parko teritoriją renginio dalyvius lydėjo dūdų orkestras.

1939 m. birželio 11 d. artilerijos pulko aikštėje vyko Panevėžio 12-osios šaulių  rinktinės įkūrimo 20 metų minėjimas. Į jį atvyko generolas Stasys  Raštikis, dalyvavo Mykolo  Karkos „Dainos“ draugijos choras. Birutietės įteikė šauliams vėliavą. Grojo 4-ojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko orkestras.

1939 m. birželio 30 d. prie Vytauto parko Nevėžio upėje sporto apygarda įrengė plaukimo vietą.

1940 m. prasidėjusi okupacija pakeitė ir parko gyvenimą.  1948 m. spalio 3 d. parke vyko pirmosios arklių lenktynės.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas