Skanios bobutės vaišės – ne tik šienpjoviams

Miežiškių kultūros centre vykdomas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamas projektas „Sanglauda tarp kartų: miežiškėnų tradicijų puoselėjimas ir perdavimas“. Autentiškoje Elenos Nakvosienės sodyboje, esančioje Trakiškio kaime, vyko vienas iš šio projekto renginių – septintoji kulinarinio paveldo šventė „Oi, skanios bobutės vaišės“.

Kiekvienas kraštas turi savo tradicinius valgius, savo maisto kultūrą, kurie, pasak etnologės Vitalijos Vasiliauskaitės, yra ir materialinės, ir dvasinės tradicinės kultūros išraiška. Seniau valgiai buvo gaminami tik iš savo ūkyje užaugintų produktų ir patiekiami žmogaus rankų pagamintuose induose; visa tai – materialu. Tačiau, pasak etnologės, maistas susijęs ir su dvasiniais dalykais: tikėjimais, prietarais, tam tikro laikotarpio papročiais. Šventės „Oi, skanios bobutės vaišės“ edukacinei programai pasirinktas laikotarpis nuo Sekminių iki šienapjūtės pradžios – Antaninių, birželio 13-osios.

Kol šeimininkės lauko virtuvėlėje gamino valgius, buvo prisimintos kiek primirštos šienavimo tradicijos: skambant Jonavos rajono Upninkų liaudiškos kapelos (vad. Justinas Diržinskas) muzikos garsams, sodybos šeimininkės sūnūs parodė jaunajai kartai, kaip reikia prieš šienapjūtės pradžią išsiplakti dalgius, kaip jais šienauti. Šeimininkėms atnešus į lauką pjovėjams „snieduonę“, Trakiškio folkloro ansamblio „Margutis“ (vad. Danutė Kirsnienė) moterys, dainuodamos „Man dalgela čysta pliena“, pademonstravo, kaip reikia daužyti išpjautus pradalgius. Vėliau veiksmas persikėlė į kiemą, prie arklio pakinktų, kur buvo tikrinamos kultūros darbuotojų žinios apie senuosius padargus. Prakalbus apie arklio pakintus, Upninkų filialo vadovė Kristina Krikščiūnienė prisiminė ir pademonstravo žaidimą su lanku, skirtu arkliui kinkyti, kurį mielai išbandė ir jaunesni, ir vyresni šventės dalyviai.

Kol šventės dalyviai dirbo ir linksminosi, šeimininkės padengė kulinarinio paveldo patiekalų stalą. Ant jo puikavosi Sekminių ir šienapjūtės laikotarpio valgiai: sūris, sviestavarškė, sviestas, pyragas, kiaušinienė, bulvės, įvairių rūšių šaltibarščiai, pagaminti su natūralia ruginių miltų rūgštele ir rūgštynių lapeliais. Seilė varvėjo paragavus Janinos Bikinienės krosnyje keptos silkės, Elenos Nakvosienės senoviškai troškintų kopūstų, Danutės Kirsnienės keptų „špokų“ ir gausybės kitų pagal senuosius receptus gamintų patiekalų. Kaip sakė šeimininkės, visi jie buvo ruošiami su meile ir ant kaimiškos krosnies ugnies.

Prisiminus senąsias liaudies tradicijas, paragavus kulinarinio paveldo patiekalų gražioje, išpuoselėtoje sodyboje dar ilgai netilo muzika, skambėjo skardžios dainos, niekas neskubėjo namo.