Skautų vyčių judėjimas Lietuvoje atsirado tik 20 a. 3 dešimtmetyje. Savo siela jie buvo kaip ir jaunieji skautai, bet jų gyvenimo patirtis jau leido visaip kitaip žiūrėti į gyvenimą ir savo patirtį perduoti jauniesiems skautams. Ypač artimai su pačiomis jauniausiomis skautėmis bendravo vyresnės moterys skautės.
Vyresnieji skautai broliai vadinami skautais vyčiais, sesės – vyresniosiomis skautėmis, vyresnieji jūrų skautai vadinami būdžiais, o jūrų skautės – gintarėmis. Skautai vyčiai amžiumi yra aukščiausia grandis skautų judėjime. Skautai vyčiai buvo eilėje pasaulio šalių. Kai kurie jau buvo tapę profesoriais, karininkais, mokslininkais ir šiaip visuomenėje gerbiamais ir žinomais žmonėmis.
Skautais vyčiais vaikinai buvo nuo 18 metų, o merginos 17 metų. Jais buvo galima būti iki žilos senatvės. Nepaisant amžiaus skautai savo dvasia išlikdavo jauni. Skautu vyčiu galėjo būti ir tas, kuris būdamas jaunuolis ir nebuvo skautu. Vyresnieji skautai tapdavo pavyzdžiu jaunesniems skautams. Skautų vyčių tikslas buvo auklėti jaunesnius patriotiškumo dvasia, ugdyti atsakomybę ir samoningumą, propaguoti krašto žmonių būdą, kultūrą ir papročius ir tradicijas. Skaučių moterų vyčių tikslas buvo propaguoti moteriškumą, krašto pažinimą, pažinti savo krašto žmonių būdą ir papročius.
1925 metais kovo 15 dieną dieną pirmąją skautų – vyčių vienetą Lietuvoje įkūrė panevėžietis Vytautas Einoris. Iš pradžių skiltyje buvo 6 skautai. Pirmuoju vadovu ir tapo V. Einoris. 1926 metais kovo 14 dieną Panevėžio skautai – vyčiai įkūrė draugovę. 1926 metais balandžio 23 dieną Vytautui Einoriui suteiktas paskautininko laipsnis.1926 metais Panevėžio skautai vyčiai Palangoje surengė 3 savaičių stovyklą.1928 metais už nuopelnus skautų judėjimui V. Einoris apdovanotas Lelijos ordinu. Jis vėliau mokėsi Prancūzijoje ir tenai dalyvavo skautų organizacijos veikloje.Vėliau skautams vyčiams vadovavo V. Jurgutis, A. Jurgutis, A. Perekšlis, J. Obukevičius, K. Venslovas, O. Cijūnėlis, Valančius. 1938 metais vadovavo V. Nekutavičius. Skautų vyčių skaičius vėliau buvo sumažėjęs ir buvo jau ,,Daukanto“ skiltis.
Daug dalykų vyresnieji skautai mokėsi iš Rygos skautų. Vyresnieji skautai tada vadinosi roveriais. 1928 metais jie pasivadino skautais vyčiais. Suaugę skautai leido laikraštėlį ,,Roverį“. Pirmas numeris išėjo 1925 metų gruodžio 1 dieną. Jį redagavo Jurgis Merkis. Iš pradžių buvo kritikuojamas nelietuviškas jo pavadinimas. Jurgis Merkis mėgo rašyti feljetonus. Vėliau leido “Ugniakurą“. “Ugniakuras“ nuo 1926 metų kovo 14 dienos pervadintas iš buvusio laikraščio ,,Roveris“. Jį redagavo J. Merkis. 1926 metais buvo leidžiamas laikraštis ,,Lapinas“. “Daukanto“ draugovė surengė 3 savaičių stovyklą Palangoje. „Daukanto“ draugovė padėdavo ir Gyvulių globos draugijai. Taip pat buvo bendradarbiaujama su ,,Gimtąjam kraštui tirti draugija“. Buvo užmegzti ryšiai su Prancūzijos, Anglijos, Latvijos, Estijos roveriais.
1925 metais prie ,, Daukanto“ skautų vyčių draugovės įsikūrė vilkiukų būrelis. Būreliui vadovavo vyr. skiltininkas Artūras Jurgutis ir skiltininkas Henrikas Čerkesas. Ypač garsus buvo H. Čerkesas. Mokydamasis Panevėžio valstybinėje gimnazijoje aktyviai dalyvavo skautų organizacijos veikloje. Gimnazijoje veikė Kęstučio skautų draugovė. 1924 metais rugsėjo 15 dieną prie ,,Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų skiltis. Panevėžio vandens skautai buvo labai veiklūs.
1925 metais vasario 6 dieną vandens skiltis tapo “Šarūno“ vardo vandens skautų draugove. Vėliau vandens draugovė buvo pavadinta jūros draugove. Jūros skautų tarpe ypač reiškėsi Henrikas Čerkesas. Jis prie baidarės įtaisė bures ir su kitu jūros skautu Šventąja, Nerimi ir Nemunu nuplaukė iki Tauragės. 1926 metais “Šarūno“ draugovės pakartotas žygis valtimis Nevėžio upe iki Kauno ir atgal. 1931 metais balandžio 23 dieną Henrikui Čerkesui suteiktas paskautininkio laipsnis. 1933 metais paskautininkis Henrikas Čerkesas su skiltininku Balsevičium nuo liepos 23 dienos iki rugpjūčio 8 dienos atliko kelionę luotu, plaustu ir valtimi iš Salų dvaro iki Klaipėdos. Viso nuplaukė 471 kilometrą. Tas žygis buvo įvertintas kaip geriausias žygis Lietuvoje. Už tuos pasiekimus jūros skautai gavo premiją –palapinę. Tuo metu Henrikas Čerkesas jau priklausė Kauno skautų tuntui. 1931 metais Henrikas Čerkesas baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją. 1931 metais įstojo į Pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos Karo mokyklą ir 1932 m. baigė 7 kariūnų aspirantų laidą.
Nuo 1932 metų mokėsi Kaune Vytauto Didžiojo universitete. Studijavo technikos mokslus. Gyvendamas Kaune taip pat buvo skautų draugovės draugininku.1935 metais sausio mėnesį atvyko į Alytų dirbti miesto gimnazijoje kūno kultūros ir gimnastikos mokytoju. Tapo Alytaus tunto tuntininku. Jis buvo didžiausias skautų judėjimo propaguotojas Alytaus krašte. 1935 metais sausio mėnesį susirgo ir mirė sausio 18 dieną. Iškilmingai palaidotas Panevėžio miesto kapinėse. Jo netektis buvo didelis smūgis šeimai ir skautų judėjimui.
1930 metais kovo 15 dieną buvo iškilmingai paminėta pirmojo Lietuvoje skautų vyčių būrelio 5 metų jubiliejus. |Išsirinktas būrelio vado pavaduotojas. Juo tapo Č. Svitkauskas.1931 metais ,,Daukanto“ draugovė persitvarkė į būrelį.1931 metais buvo 20 narių. 1934 metais beliko 3 nariai.1933 metais ,, Kęstučio“ draugovės draugininkas Kęstutis Venslovas įkūrė skautų vyčių „Valančiaus“ būrelį, kuris 1934 metais lapkričio 25 dieną susijungė su „Daukanto“ būreliu ir pasivadino „Daukanto“ vardu. Tačiau jis veikė jau prie ,,Kęstučio“ draugovės.1938 metais skautai vyčiai paminėjo savo įkūrimo 13 metų jubiliejų. Paskaitas skaitė skiltininkas P. Daukas ir Eug. Vilkas. Minėjimas vyko Panevėžio valstybinės gimnazijos salėje. 1939 metais Panevėžyje veikė 3 skautų vyčių būreliai :,, Daukanto“ ,,Lindės – Dobilo“ ir ,,Basanavičiaus“. E. Vanagas įkūrė jaunesniųjų skautų „Pilėnų Margio“draugovę, o V. Slabšinskas „Algirdo“ draugovę.1940 metais jiems susijungus jų draugininku tapo pulkininkas Alfonsas Sklėrius. Jis buvo artilerijos pulko vadas.
Skautai vyčiai suvaidino nemažą vaidmenį propaguojant sveiką gyvenimo būdą, ugdant meilę savam kraštui.
1940 metais, prasidėjus sovietinei okupacijai, jų veikla buvo nutraukta.
Nuotraukoje pulkininkas Alfonsas Sklėrius – skautų vyčių vadovas 1940 m. Stovi trečias iš kairės.
