Skulptoriui Bernardui Bučui- 110 metų

1881 m. lapkričio 18 d. gimė iškilus lietuvių skulptorius Juozas Zikaras.  Dvidešimt ketveriais metais vėliau 1903 metais  tą pačią lapkričio dieną gimė ir Juozo Zikaro mokinys, skulptorius Bernardas Bučas. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiama menininko, poetės Salomėjos Nėries vyro gyvenimo ir kūrybos istorija.

Būsimasis skulptorius Bernardas Bučas gimė 1903 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apskrities, Smilgių valsčiaus, Naurašilių kaime. Augo gausioje šeimoje, kurioje buvo dvi seserys ir penki broliai. Bernardas buvo vyriausias vaikas šeimoje. Jis mokėsi Smilgių pradžios mokykloje, vėliau Panevėžio valstybinėje  gimnazijoje. Čia jam piešimą dėstė tuomet jau žinomas skulptorius Juozas Zikaras. Dar 1923 metais Bernardas Bučas pradėjo piešti iliustracijas vaikų laikraščiui „Žiburėlis“. Jis iliustruodavo ir liaudies pasakas. 1924 ir 1927 metais Pašto valdybos skelbtuose viešuose konkursuose premijuoti ir išleisti jo sukurti pašto ženklai. 1925 metais premijuotos ir išleistos apyvarton jo sukurtos lošiamosios kortos, kurios laikomos gražiausiomis to laikmečio kortomis. Po gimnazijos baigimo, Juozo Zikaro skatinamas, 1926 m. Bučas išvyko studijuoti dailės į Romą. Romoje mokėsi skulptūros ir anatomijos. 1928 metais iš Romos nuvyko į Briuselio karališkąją dailės akademiją, ten įstojo į Dailės ir skulptūros skyrių. Čia 1929 metais už kompoziciją Kristaus nuleidimas į karstą laimėjo pirmąją premiją ir atitinkamą pinigų sumą.

1930 m. Bernardas Bučas grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžio mieste. Čia gyvendamas pasirinko laisvo menininko kelią. Jį priglaudė filantropė Elžbieta Jodinskaitė – savo namuose Sodų gatvėje menininkui ji suteikė patalpas darbui ir gyvenimui. 1930 m. Lietuvoje buvo minimi jubiliejiniai didžiojo kunigaikščio Vytauto metai. Jubiliejui paminėti Bernardas Bučas sukūrė didžiojo kunigaikščio biustą, skulptūrėlę Vytautas sfinksas. Taip pat sukūrė skulptūrinius šaržus  Pilsudskio diktatūra  ir Žmogus po kumščiu.  1930 metais pašauktas į karinę tarnybą Ketvirtajame Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke. Pulko vadas plk. Viktoras Giedrys Bernardui Bučui sudarė geras kūrybos sąlygas. Kariuomenėje tarnaudamas skulptorius sukūrė Lietuvos karaliaus Mindaugo skulptūrą.

1931 metais su dailininku Vaičiumi Panevėžyje suorganizavo dailininkų darbų parodą. Čia  Bučas pristatė Vytauto ir Mindaugo biustus, tapybos darbus Lietuvos sausintojas, kunigo ir rašytojo Julijono Lindės-Dobilo bei  keletą kitų portretų. 1932 m. jo sukurti paminklai rašytojai Liudvikai Didžiulienei-Žmonai ir jos vyrui Stanislovui Didžiuliui Griežionėlių kapinėse prie Anykščių – Viešintų kelio. Tais pačiais metais Bernardas Bučas dalyvavo dailės parodoje Kaune ir čia pristatė Vytauto biustą, kuris sulaukė nepaprastai gerų įvertinimų. Šį biustą įsigijo Panevėžio ir Biržų muziejai. Didžiojo kunigaikščio Vytauto biustas vėlesniais metais buvo multiplikuojamas ir įsigytas kai kurių mokyklų, valstybės įstaigų ir privačių asmenų. 1932 metais Bučas sukūrė Prezidento Smetonos biustą. 1933 m. Žemės ūkio banko fasadui Kaune sukūrė dekoratyvinius bareljefus bei skulptūrą Sėjėjas banko rūmų vestibiuliui. Šie darbai baigti 1934 metais. Netrukus skulptorius ėmėsi kurti iškilaus dvasininko ir poeto Jono Mačiulio-Maironio antkapinį bareljefą prie Kauno arkikatedros, statė  Maironio paminklą.

1934 m. pastatytas jo sukurtas antkapinis paminklas mokytojai Veronikai Būtėnienei Panevėžio miesto senosiose kapinėse. 1936 m. Bernardas Bučas gavo Švietimo ministerijos stipendiją vykti į Paryžių pasitobulinti. Į Paryžių Bučas išvyko kartu su žymia poete Salomėja Nėrimi. Paryžiuje jie įregistravo civilinę santuoką, nes Lietuvoje tokios galimybės nebuvo. Paryžiuje Bučas studijavo kalimą iš akmens ir marmuro. 1937 m.  menininkų pora grįžo iš Paryžiaus ir apsigyveno Palemone, Kauno priemiestyje. Čia skulptorius pats projektavo ir kukliomis abiejų lėšomis statė namą, pasisodino didelį sodą. Poetė turėjo savo darbo kambarį, kuriame rašė eilėraščius ir ruošėsi pamokoms, pats skulptorius čia įsirengė dirbtuves. Čia Bernardas Bučas baigė bareljefus Vaižganto paminklui, statėsi savo namą, lipdė husarų pulko puskarininkių Ramovei reljefą Žirgai. 1937 m. spalio 23 d. menininkų šeimoje gimė sūnus Saulius. Žiemą ruošė Ukmergės gimnazijos rūmų dekoravimo eskizus, 1938 metais vykdė šios gimnazijos dekoravimo darbus. Kauno

Karo muziejaus sodeliui sukūrė generolo Silvestro Žukausko ir vieno iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Pūtvio-Putvinskio biustus, taip pat Salomėjos Nėries biustą. 1939 metais sukuria antrąjį Sėjėją – Karo muziejaus sodelyje jis išlikęs iki šių dienų.

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais Bernardas Bučas kūrė paminklus Joniškėlio ir Joniškio kapinėse. 1943 m. rugsėjį atidengtas jo sukurtas paminklas nukankintiems Panevėžio ligoninės gydytojams. Po karo šis paminklas buvo paslėptas ir vėl atstatytas Atgimimo metais. Šiuo metu paminklas stovi Panevėžio ligoninės kieme. Po karo sukurtos skulptūros natūralistinės: 1945 metais Bučas kūrė bareljefą Žygis Vilniui atstatyti, 1947 m. skulptūrą Mūrininkas, 1949 metais – skulptūrą Racionalizatorius. Bučo kurti paminklai pastatyti Vilkaviškio, Kybartų ir Rumšiškių Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse. 1951 m. 1955 m. pastatytas skulptoriaus sukurtas antkapinis paminklas jo gyvenimo draugei, garsiajai lietuvių poetei Salomėjai Nėriai. 1970 m. menininkas Panevėžio miestui sukūrė rašytojos ir filantropės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biustą.

Bernardas Bučas mirė 1979 metų gruodžio 21 dieną, gyvendamas Kaune.

 

Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite:

One Comment

  • Dar užmiršot paskutinį jo darbą „Nevėžis“ Panevežio raj.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *