Skydliaukės ligos slepiasi, kol išsekina organizmą: nelaukite ir apsilankykite pas gydytoją endokrinologą

Net išmiegojus visą naktį sunku keltis, mieguisti būnate visą dieną? Jaučiatės pervargę, nuotaika depresyvi, auga svoris? O gal sunku susikaupti, esate dirglūs, net vakare, kai laikas gulti, būnate lyg „užsivedę“, dingsta apetitas? Be to, labiau prakaituojate, kažkas vyksta su širdimi, sutrinka virškinimas? Dėl to gali būti kalta ne egzaminų sesija, įtampa darbe, metų laikas (žiemą visada trūksta energijos) ar amžius (natūralu, kad senstant mažėja jėgų ir silpsta širdis), o skydliaukė.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje skydliaukės ligomis serga 51 žmogus iš 1 tūkstančio, arba apie 28 proc. gyventojų, tarp jų vis daugiau jaunimo. Ši mažytė liauka, kurios gaminami hormonai reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą ir suvalgytą maistą verčia energija, svarbi daugelio organizmo sistemų ir organų veiklai. Tačiau sutrikus jos funkcijoms galime ilgą laiką nieko nepastebėti, tai ypač būdinga jauniems žmonėms, kurie nelinkę ieškoti ligų.

Vyresniame amžiuje atsiradę nespecifiniai simptomai dažniausiai priskiriami širdies ir kraujagyslių, virškinimo, neurologinėms, odos, psichikos ir kitoms ligoms. Tokie pacientai, ieškodami prastos savijautos priežasties apsilanko daugybę specialistų, atlieka įvairiausius tyrimus, o šie dažniausiai jokių nukrypimų nuo normų neparodo. Kol galiausiai patys sugalvoja ar kitų sričių gydytojai pataria pasikonsultuoti ir su gydytoju endokrinologu.

Labiausiai paplitusios skydliaukės patologijos, kurias gali nustatyti tik gydytojas endokrinologas atlikęs tyrimus – suaktyvėjusi arba sulėtėjusi jos veikla. „Pirmuoju atveju pasireiškia šie požymiai: širdis plaka dažniau, padidėja prakaitavimas, krinta svoris. Žmogus tampa jautrus, dirglus, jam sunku susikoncentruoti, sutrinka miegas. Skydliaukės funkcijai sulėtėjus būdingas vangumas, mieguistumas, lėtas širdies ritmas, antsvoris. Išsausėja sausa oda, slenka plaukai“ – teigia Šiaulių Senojo bokšto klinikos gydytoja endokrinologė Danguolė Jankuvienė.

Dar viena dažna skydliaukės liga – lėtinis autoimuninis tiroiditas. Ji nustatoma, kai pats organizmas pradeda sau kenkti dideliais kiekiais gamindamas antikūnius, kurie veikia skydliaukės ląsteles. Pradžioje antikūnių padaugėja, bet skydliaukės veikla dar būna nesutrikusi. Ligai progresuojant ji silpnėja. Laikotarpis nuo antikūnių atsiradimo iki skydliaukės veiklos susilpnėjimo gali tęstis keletą metų, bet pacientas nieko nejaučia.

„Didžioji dalis skydliaukės patologijų yra visam gyvenimui, tačiau laikantis rekomendacijų ir naudojant vaistus pacientas gali ne tik grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, bet ir iš viso užmiršti, kad serga. Pasitaiko, kad sutrikusi skydliaukės veikla po kurio laiko atsistato. Nustačius skydliaukės mazgus, kitą skydliaukės patologiją, kai kuriems pacientams nereikia jokio gydymo. Didžioji jų dalis nepiktybiniai, todėl nereikia bijoti kreiptis į gydytoją endokrinologą“ – sako gydytoja D. Jankuvienė.

Profilaktiškai skydliaukės tyrimai turėtų būti daromi tiems, kurių artimi giminaičiai serga skydliaukės ligomis, kurie buvo gydomi vaistais galinčiais sutrikdyti jos veiklą (kordaronu, ličio preparatais, kai kuriais vėžiui gydyti skirtais vaistais), kuriems buvo taikytas spindulinis gydymas kaklo srityje ar turėjo sąlyti su jonizuojančia spinduliuote. Svarbu ištirti skydliaukės hormonus visoms nėščiosioms, nes tai turi įtakos normaliam vaisiaus vystymuisi.

COVID-19 infekcija kaip ir kitos infekcinės ligos gali pabloginti skydliaukės ligų eigą,  sukelti paūmėjimą. Virusas gali išprovokuoti visų autoimuninių, tame tarpe ir skydliaukės autoimuninių susirgimų pradžią. Tokią tendenciją gydytojai endokrinologai stebi savo klinikinėje praktikoje jau dabar. „Todėl, jeigu persirgote koronavirusu, ir vis tiek jaučiatės prastai net praėjus keliems mėnesiams, patartina pasikonsultuoti ir su gydytoju endokrinologu“ – pataria gydytoja endokrinologė.

Nustatant skydliaukės ligas pagrindiniai yra skydliaukės hormonų ir ultragarsinis tyrimai. Gali prireikti ir aspiracinės skydliaukės mazgų punkcijos onkologinei diagnozei atmesti, skydliaukės scintigrafijos ar kompiuterinės tomografijos. Lietuvoje atliekami ir kai kurie genetiniai tyrimai, kurie leidžia diagnozuoti paveldimus piktybinius  skydliaukės susirgimus. Įvertinęs individualius rizikos faktorius juos skiria gydytojas endokrinologas.

Parengė: Greta Besakirskytė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: