Bendruomenės naujienosReporteris

Slauga – kiekvieno iš mūsų ateitis

Panevėžio profesinio rengimo centre vasario 5-6 dienomis Pagal Šv. Juozapo globos namų parengtą projektą „Panevėžio senjorų senėjimo proceso pasekmių mažinimas įtraukiant juos į savanoriškas veiklas“ vyko nemokamas seminaras „Bazinės medicinos priežiūros ir integralios pagalbos pagrindai“. Į seminarą buvo užsiregistravę 26  vyresni kaip 54 metai senjorai. Seminarą vedė Viešosios įstaigos Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro lektorė L. Luzginova.

Subtilybės bendraujant su neįgaliaisiais…

Senų, vienišų ar neįgalių žmonių slauga –  tai tarsi užprogramuota kiekvieno iš mūsų ateitis. Juk neabejotinai kažkada peržengsime tą slenkstį, kurį peržengus, kažkas turės slaugyti mus iki išėjimo į amžinojo poilsio vietą. Kiekvienas iš mūsų savaip siekia meilės, laimės ir tarpusavio bendravimo, sulaukus to nedėkingo amžiaus, kai be kitų pagalbos būsime pasmerkti depresijai,  mirties baimei ar nerimui, galinčiam nuvesti  į gyvybės nutraukimą. Žmogus jau taip sutvertas, kad kiekvienas iš mūsų siekia padėti kitiem tik, pasak L. Luzginovos, ne iš blogos valios, o dėl nežinojimo galime pakenkti tiems, kam reikalinga pagalba ar slauga. Ypač atsargūs turėtume būti bendraudami su neįgaliaisiais. Žmonės su negalia nori, kad su jais bendrautume kaip su kitais visuomenės nariais. Kai kuriems žmonėms su negalia rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, kurią galime sutrikdyti paimdami už rankos. Žmonės, judantys vežimėliuose. Ypač jautrūs. Ne kiekvienas žino, kad vežimėlis tokiems žmonėms yra jų pačių dalis. Nerekomenduojama traukti ar stumti vežimėlio nuo šaligatvio nepasiklausus neįgaliojo, kaip tai saugiai padaryti. Geriau neliesti neįgaliojo valdymo pultelio,  Gali būti, kad jis nėra išjungtas ir pradėjęs judėti vežimėlis gali sužeisti jame sėdintį ar šalia stovintį. Kartais atrodo, kad geriausiai galėtume padėti neįgaliajam vežimėlyje jį keldami ar bandydami užnešti laiptais. Gali būti, kad kai kurios vežimėlio dalys:  ranktūriai ar pedalai nestabiliai pritvirtinti, todėl visada derėtų atsiklausti neįgaliojo kaip tai geriau padaryti, kad nebūtų pakenkta neįgaliajam ar esantiems šalia jo.  Keletas patarimų, jei reikia bendrauti su neregiu. Susitikus pirmą kartą, derėtų pasakyti savo vardą ir profesiją. Aklajam reikia naudoti rankas, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl, jei norite jam padėti, pasiūlykite savo ranką, o negriebkite už jo rankos. Norėdami parodyti, kur yra kėdė, uždėkite aklojo ranką ant kėdės atlošo, o norėdami parodyti laiptus, uždėkite ranką ant turėklo. Jei žmogus turi vedlį šunį, jūs turite eiti kitoje pusėje nei šuo. Vesdami akląjį žmogų, turėtumėte perspėti, kur ir kokios yra kliūtys., pvz, laiptai, duobės ar kelyje esančios kliūtys., ypač žemai pakabinti daiktai. Jei jums reikia akląjį palikti vieną patalpoje, praneškite apie savo išėjimą. Prieš išeidami, pasakykite, kur yra išėjimas.  Palikite žmogų netoli objekto, pagal kurį jis galėtų orientuotis, kur yra (pvz., stalo).Jei žmogus kur nors pasidėjo aklojo lazdelę,, neperkėlinėkite jos patys. Paprašykite paties žmogaus ją patraukti. Kurtieji gali bendrauti įvairiais būdais – per ženklų vertėją, skaitydami iš lūpų, rašydami tekstą ant popieriaus. Jei norite pakalbėti su kurčiuoju, pirmiausia reikia sužinoti, kokio bendravimo jis pageidauja.

Pragulų prevencija

Seminaro metu buvo pateikta patarimų, kaip bendrauti su asmenimis, turinčiais protinė negalia,  sergančiais depresija, turinčiais psichinę negalią, sergančiais psichoze, kaip prižiūrėti sergančiuosius, siekiant išvengti pragulų, kaip sergantįjį perkelti iš vienos vietos į kitą ar kaip ilgai gulintįjį paversti ant kito šono. Efektyviausia prevencija, siekiant išvengti pragulų, vartyti ligonį ar prašyti, kad jis pats keistu gulėjimo padėti, jei pajėgus tai padaryti, kas 2 valandos. Siekiant išvengti pragulų, reikia prašyti ligonį maždaug kas valandą keisti kojų padėti arba tai turėtų padaryti slaugytojas. Slaugytojas turi surašyti visos paros padėčių keitimo grafiką. Slaugytojas turi būti labai atidus ir laiku atpažinti pirmuosius pragulų požymius: paraudimą, audinių pablyškimą, suminkštėjimą, ypač jei ligonis pradeda jausti deginimą, šalimą, skausmą. Jei gulintis ligonis gali judėti, artimieji turi paaiškinti, jog ligonis pats privalo kaitalioti kūno padėtį. Virš galvos pakabinus trapeciją, toks ligonis, įsikibęs į ją rankomis, gali aukštyn pakelti savo sėdmenis ir taip pakeisti gulimąją  padėtį.

Ką turėtume žinoti žmogų ištikus epilepsijos priepuoliui?

Seminaro metu buvo buvo pateikta informacija, kaip elgtis su epilepsija sergančiuoju, ką daryti užkietėjus viduriams, kaip elgtis viduriuojant, kaip pakeisti sauskelnes. Ką reikėtų žinoti kiekvienam, pamačius epilepsijos ištiktą žmogų. Žmogų ištikus epilepsijos priepuoliui,, reikia kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą ir įsidėmėti laiką,  kada priepuolis prasidėjo ir kada baigėsi.. Jei priepuolio ištiktas žmogus yra nepavojingoje vietoje, užtenka apsaugoti galvą nuo traumų., po galva pakišti sulankstytą drabužį ar minkštą daiktą-  atlaisvinti ligonio kaklą, prasidėjus priepuoliui, , paimti ligonio dešinę ranką ir patraukti į šalį, o kairiąją priglausti prie dešiniojo skruosto, tuomet sulenkti kairįjį kelį ir greitai paversti ant dešiniojo šono. Esant tokioje padėtyje, ligonio burnoje esančios putos išbėgs ir jis galės laisvai kvėpuoti. Priepuoliui užsitęsus ilgiau kaip 5 minute, , sutrikus kvėpavimui, nedelsiant kviestis medikų pagalbos. Po seminaro seminaro klausytojams buvo įteikti  buvo įteikti 10 valandų teorinės dalies ir 4 valandų praktinės dalies  mokymų programos įsisavinimo pažymėjimai.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button
Close