Smagi kelionė į Lietuvos šiaurę

Ruduo – tai laikas, kuris sujungia dar šiluma alsuojančią ramybę ir krapnojančią, kartais įkyrią ir niūrią rudenišką vėsą. Bet kaip gražu, kai žemė pasidengia auksiniu kilimu…

Nepabūgę rudeniškos vėsos Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) 1-4 klasės mokiniai, lydimi mokytojų Laimutės Lazdauskienės, Laimos Palionienės bei direktoriaus pavaduotojos ugdymui Linos Bartnykienės, išsiruošėme kelionėn į Lietuvos šiaurę pasigrožėti rudenėjančia gamta bei pasižvalgyti po Biržų kraštą. Ankstus rytas nieko gero nežadėjo, tačiau nuotaika buvo puiki, debesėliai išsisklaidė. Daug pamatėme, daug sužinojome, tikrai ilgai prisiminsime… Aplankėme Karvės olą, pasigrožėjome Biržų tvirtove – Biržų krašto pažiba – pilimi, vieninteliu keliu į pilį – mediniu tiltu, ypač smagu buvo palakstyti rudenėlio lapais nusėtais piliakalnio šlaitais, pasivaikščiojome Širvėnos ežero pakrante, pasigrožėjome fontanais ir vis dar tebesipliuškenančiomis gulbėmis. Po to nuvažiavome prie Kirkilų apžvalgos bokšto. Drąsiai pakilome į 32 metrų aukštį, pasižvalgėme po Biržų apylinkes.

Kelionę tęsėme pasukę į Sodeliškių dvaro sodybą, kurioje, visai netoli Biržų, įsikūręs Senovinės technikos muziejus. Didžiulėse muziejaus patalpose – kelios dešimtys senovinių automobilių. Visi muziejuje esantys automobiliai važiuoja, o didžioji dalis priklauso privačiai Linkevičių šeimos kolekcijai. Iš viso po muziejaus stogu glaudžiasi apie 300 technikos eksponatų. Visų neapžiūrėjome, nespėjome, tačiau pažadėjome būtinai dar kartą sugrįžti.

„Skubėjome, nes mūsų laukė Kultūros paso paslaugų organizatorių renginys „Grūdo kelias“ – pažintinė-edukacinė ekskursija autentiškoje XX a. pradžios sodyboje. Jos metu pamatėme buities rakandų, senovinių žemės dirbimo padargų, lankėmės vieninteliame Lietuvoje veikiančiame 1924-tųjų metų vėjo malūne. Įpusėjus ekskursijai, keliavome į jaukią sodybos gryčią, kurioje sužinojome, kaip mūsų senoliai kepdavo duoną. Patys iš paruoštos tešlos formavome savo kepalėlį, puošėme išskirtiniais ženklais, pajutome kepamos duonelės gardų kvapą! Kol duonelė kepė, turėjome galimybę pasigrožėti puikiai sutvarkyta dvaro sodybos aplinka,  aplankyti ūkyje laikomus žvėrelius. Mus žavėjo elniai, danieliai, muflonai, alpakos, asiliukas, avys, ožkos, triušiai, naminiai paukščiai… Pasidžiaugę žvėreliais, žaidėme žaidimų aikštelėje, bendravome.

Smagios kelionės pabaigoje pasivaišinome šilta arbata, ne vienas prakando ir išsikeptos duonelės kampą. Malonių įspūdžių parsivežėme tikrai daug.

 

PKNPM surdopedagogė metodininkė (pradinių klasių) Laimutė Lazdauskienė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: