Smagi popietė su Panevėžio kraštotyros muziejumi

Parko biblioteka, gavusi finansavimą iš Panevėžio vakarinės miesto bendruomenės tarybos, pakvietė senjorus į edukacinę programą ,,Aukštaičių rateliai ir žaidimai“, skirtą Etnografinių regionų metams. Į popietę atvyko ir Panevėžio Šv. Juozapo senelių namų globotiniai.

Etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Vilienė supažindino su senoviniais muzikos instrumentais nuo piemenėlio laikų. Vienas iš tokių instrumentų – skrabaliukas. Tokį medinį varpelį užrišdavo karvėms ant kaklo ir, ganant miške, lengviau atrasdavo gyvulius. Skrabaliukai skambėdavo skirtingai ir garso aukštumas priklausydavo nuo medinio lovelio matmenų. Taip atsirado skrabalininkai ir tie varpeliai neliko pamiršti.

Senoviniai muzikos instrumentai taip pat yra bruklė (senovinis lygintuvas) ir terkšlė. Tarškynė arba terkšlė –tai aplink medinę rankeną besisukanti tarškynės dalis, skleidžianti toli girdimą garsą. Ją naudodavo žvirbliams baidyti ar ką nors išgąsdinti. Dabar naudojama Užgavėnėms, ją naudoja ir kapelos dėl labai skardaus balso.

Dar vienas muzikos instrumentas – ūkas. Tai virvelė pririšta ant mentelės. Sukant ją virš galvos, gaunamas žemas garsas. Senovėje kaip telefoną jį naudodavo aukštai nuo kalvų pranešdami apie pavojų ar nelaimę.

Muziejininkė Lina Vilienė parodė ir daugiau saviskambių instrumentų : mažą būgnelį, kurio viduryje pravertas siūlas (instrumentas vadinasi kiaulė), ant siūlo suvertas dvi sagas, kai tampant už siūlo galų gaunamas garsas, būgnelį su skambaliukais, žaižuolus (skambaliukus arkliams), kurie duodavo žinią apie piršlybas, vestuves. Įdomu buvo paklausyti apie būgną, kuris dabar naudojamas kapelose, o anksčiau – žiniai pranešti. Dabar ant būgno tempiama veršiuko oda, o anksčiau buvo naudojama šuns oda. Garsas sklisdavo labai toli, net 11 km. Neturintieji būgno, kabindavo ilgą lentą ir pagaliukais mušdavo sutartiniais ženklais, pranešdami apie gaisrą, mirtį ir pan.

Buvo pristatyta ir kita instrumentų grupė – pučiamieji. Šie instrumentai primena paukščių balsus. Skudučiai buvo gaminami iš skėtinio augalo – builio. Jų komplektą sudaro 5-8 vamzdeliai su uždara apatine kiauryme. Kiekvieno skudučio garso aukštumas priklauso nuo vamzdelio ilgio: trumpesni skamba aukščiau, ilgesni žemiau. Susipažinome ir su piemenėlių nendrinėmis dūdelėmis, šiaudo birbynėmis, Labanoro dūda, akmeniniais skudučiais, ragu, kuris naudojamas žiniai perduoti.

Įdomu buvo pasiklausyti apie grojimo sau, susikaupimo instrumentą – kankles. Tai styginis instrumentas, skirtas vienam šeimos žmogui – tėvui. Iš pradžių buvo naudojamos penkios stygos, vėliau – devynios. Kanklės dažniausiai buvo naudojamos per laidotuves, nes pati kanklių forma primena karstą ar laivą, kuris rodos išplauks ir negrįš. Pasiklausėme ir kanklių muzikos.

Kita instrumentų grupė – dumpliniai instrumentai. Tai armonikos, lūpinės armonikėlės, bandonijos. Į Lietuvą armonikas atvežė rusų kareiviai, o pirmosios jų buvo iškeistos į maistą. Vėliau lietuviai išmoko groti ir patys. Su armonikomis atkeliavo ir romansai – dainos apie meilę.

Susipažinus su muzikiniais instrumentais, senjorams teko pagroti ir patiems. Buvo išdalintos penkios špižinės keptuvės ir reikėjo vos priglaudžiant pagaliuką ritmiškai pagroti melodiją. Tai pasirodė gana sunki užduotis. Dar sunkiau buvo ritmiškai pagroti skudučiais. Tik labai stengiantis pavyko išgauti melodiją.

Vėliau muziejaus darbuotoja pakvietė senjorus šokti. Šokiai buvo nesudėtingi, bet smagūs, todėl dauguma senjorų mielai sutiko pabūti smagiame, spalvingame gerai nusiteikusių žmonių būryje. Buvo sušokti rateliai ,,Gegutytė‘‘ ir ,,Žirneliukas“.

Renginyje senjorai ne tik sužinojo daug naujo, bet ir pabendravo, pamuzikavo, pašoko, pasidžiaugė daina, kuri suteikia jėgų ir gyvenimo pilnatvės.

 

Jolanta Gerasimovienė
vyresn. bibliotekininkė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: