Panevėžyje užfiksuotas dar vienas klasikinio sukčiavimo atvejis, kai pasinaudota gyventojo neatidumu. Paspaudęs gautoje SMS žinutėje buvusią nuorodą, 35-erių metų vyras ne sumokėjo išgalvotą baudą, o prarado savo banko sąskaitoje buvusias lėšas.
Incidento eiga
Sausio 20 d., apie 21 val. 16 min., į Panevėžio policiją kreipėsi 1989 m. gimęs vyras. Nukentėjusysis pranešė, kad į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo trumpąją žinutę (SMS), kurioje buvo nurodyta informacija apie neva nesumokėtą baudą už automobilio stovėjimo pažeidimą.
Nieko neįtardamas, vyras paspaudė žinutėje pateiktą aktyvią nuorodą. Netrukus po to jis pastebėjo, kad iš jo banko sąskaitos buvo neteisėtai nuskaičiuoti pinigai.
Patirta žala
Sukčiams pavyko pasisavinti 479 eurus. Nors suma gali atrodyti nedidelė lyginant su stambiomis investicinio sukčiavimo schemomis, tokio tipo atakos yra itin pavojingos dėl savo masiškumo ir psichologinio spaudimo (skubėjimas sumokėti baudą).
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Pareigūnai dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį (Sukčiavimas).
Pareigūnai primena: Valstybinės institucijos ar savivaldybės įmonės niekada nesiunčia SMS žinučių su aktyviomis nuorodomis tiesiai į apmokėjimo puslapius. Tikrąsias baudas visada galite pasitikrinti prisijungę prie oficialios „Mano VMI“ sistemos ar gavę pranešimą per e. pristatymo dėžutę.
Kaip apsisaugoti?
-
Nespustelėkite nuorodų: Gavę pranešimą apie baudą ar siuntą, niekada nespauskite atsiųstų nuorodų.
-
Tikrinkite siuntėją: Sukčiai dažnai maskuojasi po vardais „POLICIJA“, „VMI“ ar „PARKING“, tačiau tikrieji numeriai dažniausiai būna užsienietiški arba neaiškūs.
-
Saugokite duomenis: Niekada neveskite savo el. bankininkystės prisijungimo duomenų (Smart-ID kodų, slaptažodžių) puslapiuose, į kuriuos patekote per SMS nuorodą.
