Smūgis kepenims: kodėl trūksta energijos ir kankina nuovargis?

Praūžus didžiosioms metų šventėms, bene kas antras lietuvis jaučia jų pasekmes dar ne vieną mėnesį  ir skundžiasi nuovargiu bei energijos trūkumu. Pasak žolininko, fitologo Virgilijaus Skirkevičiaus, riebus maistas ir alkoholis, kuriuos gausiai vartoja lietuviai,  suduoda rimtą smūgį vienam svarbiausių žmogaus virškinimo sistemos organų – kepenims.

Nuovargio priežastys slypi kepenyse?

„Kepenys atlieka apie 500 gyvybiškai svarbių funkcijų. Pirmiausia dalyvauja medžiagų apykaitoje, valo organizmą nuo toksinų, gamina ir išskiria tulžį, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kontroliuoja cholesterolio,  hormonų, fermentų veiklą, kaupia tam tikrus vitaminus. Kinų medicina pripažįsta, kad kepenys yra širdies motina. Jei ima streikuoti širdis, būtina skirti dėmesį ir kepenims. Jos, beje, gamina ir kaupia glikogeną – tai energinė medžiaga, nuo kurios priklauso žmogaus judėjimas, veiklumas, net nuovargis. Jei atsibudęs žmogus ryte  jaučiasi pavargęs ir neturi jėgų, dėl šių negalavimų gali būti kaltos kepenys“, – pasakoja V. Skirkevičius. Jis nenustebęs, jog po ilgų užstalių dažnas lietuvis norėtų kelių poilsio dienų nuo švenčių.

Pasak V. Skirkevičiaus, Rytų medicinoje daug dėmesio skiriama kepenims, kurios gamina tulžį. ”Kepenys – svarbiausia organizmo laboratorija, kuri jautriai reaguoja į vidinius ir išorinius pokyčius. Tačiau nėra tokio simptomo kaip kepenų skausmas. Jei kepenys veikia puikiai, gerai funkcionuoja ir visa virškinimo sistema.  Nėra tokio organo, kuris nepajustų prasto kepenų veikimo. Kepenys lemia kraujo rodiklius, veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Jei kepenys prastos būklės, blogai bus su kraujotaka, tikrai kentės kasa ir blužnis.  Vakarėlių ir užstalių metu kepenys patiria didžiulį krūvį bei yra rimtai pažeidžiamos. Jos turi ypatingą savybę – regeneruotis, t.y, atkurti savo ląsteles. Tačiau kepenims būtina padėti”, – įsitikinęs patyręs žolininkas.

Ramybė ir  mityba daro stebuklus

Sveikata priklauso nuo tinkamo požiūrio į gyvenimą ir mitybos.  Anot V. Skirkevičiaus, ligos – tai žmogaus gyvensenos pasekmė. Vienas svarbiausių dalykų – judėjimas ir fizinis aktyvumas. Kitas – emocinė būklė. Jokiu būdu negalima kaupti savyje pykčio. „Gebėjimas atleisti ir meilė – raktas į sveiką gyvenimą.  Mylinčiam žmogui nieko netrūksta.  Tokiu atveju su tulžimi viskas bus gerai, normaliai funkcionuos kepenys, į kraują pateks smegenų veiklą, gerą nuotaiką skatinančios medžiagos, pradings virškinimo sutrikimai, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas.  Pyktis gi žudo.  Prastos emocijos ir mintys kenkia organizmui – tirštėja tulžis, blogėja kraujo rodikliai, kemšasi kraujagyslės.  Fitologas įsitikinęs, kad didžiausias šiuolaikinio žmogaus priešas – tai amžinas skubėjimas, nuolatinė nervinė įtampa ir nemokėjimas atsipalaiduoti. Dažnam jis atėmęs malonumą valgyti, sotumo jausmą ir palaimą, todėl persivalgymas ir didelis alkoholio vartojimas tampa rimta lietuvių yda.  „Norint, kad virškinimas būtų normalus, rekomenduojama valgyti ramiai ir neskubėti. Be to, mitybą reikia papildyti natūraliais veikliaisiais fermentais, padedančiais užkurti virškinimo variklį“, – sako V. Skirkevičius.

Augalai turi didelę įtaką. Pavyzdžiui, žaliasis pigmentas chlorofilas gerina kepenų veiklą. Valgydami įvairius žalumynus, taip pat augalų ir daržovių sėklas, kuriose yra daug polinesočiųjų rūgščių, o jų turi kanapių sėklos, margainiai, galime praturtinti organizmo atsargas biologiškai veikliomis medžiagomis, kurios naudingos kepenims. Yra žinoma, kad sėklos sukaupia daug aliejaus, kuris būtinas daigams. O šie aliejai gerina kepenų veiklą, nes stiprina kepenų ląstelių membranas, vadinasi, tai padeda stiprinti ląstelinį imunitetą.

Vakarėliams ir šventėms reikia ruoštis

Sukaupęs didžiulią patirtį fitologas sako, kad organizmą reikia ruošti  vakarėliams bei šventėms. „Iš anksto pasirūpinę sklandžiu kepenų darbu, sumažinsime pasekmes.  Tai galima pasiekti papildžius mitybą augaliniais deriniais prieš ir po šventimo. Svarbu rinktis tokį augalų kompleksą, kuris teigiamai įtakos visą virškinimo sistemą.  Jis turi užtikrinti ne tik kepenų ląstelių atstatymą, bet pasirūpinti ir normaliu tulžės nutekėjimu, inkstų darbu bei teigiamai įtakoti kitus virškinamojo trakto organus. Viena iš moksliškai pagrįstų formulių, prieinamų vaistinėse  susideda iš: kurkumino iš ciberžolių, silimarino iš margainių, juodųjų pipirų, medetkų , veikiančių prieuždegimiškai, gysločių gerinančių žarnyno veiklą, biijūnų šaknų storajam žarnynui, dilgėlių inkstų sistemai“, – teigia V. Skirkevičius.   Fitologas pabrėžia, kad, sujungdami kelis augalus, galime gauti kur kas platesnį preparato poveikį, užtikrinti geresnę savijautą bei gauti nemažą energijos užtaisą.

Gamtos jėga slypi augaluose

Ciberžolės yra stiprūs antioksidantai.  Jų šaknyse aptinkamas kurkuminas gerina tulžies išsiskyrimą, stimuliuoja kepenų veiklą, taip pat saugo jas nuo pažaidų, kylančių dėl vaistų, įvairių cheminių medžiagų.  Pasaulyje atlikta daugybė studijų, įrodančių kurkumino reikšmę. Jis naudojamas taip pat mišiniuose, kurie paskatina kepenų veiklą ir virškinimą. “Margainiai ir ciberžolės – pagrindiniai augalai, tausojantys kepenis. Jie skatina kepenų veiklą, atkuria kepenų ląsteles. Tačiau yra viena kliūtis – kurkuminą organizmas sunkiai pasisavina, reikia į mišinius dėti juodųjų pipirų. Juose esanti medžiaga piperinas padeda išspręsti svarbų uždavinį – ji gerina silimarino aktyvumą ir kurkumino pasisavinimą plonajame žarnyne. Būtent plonajame žarnyne suskaidytos medžiagos keliauja į kraują”, – pasakoja žolininkas.

Dilgėlės, gysločiai, medetkos, bijūnai palaiko normalią žarnyno veiklą, padeda virškinti. Dilgėlės turi daug kalio, magnio. Šios medžiagos taip pat svarbios virškinimui. Pavyzdžiui, dilgėlės – nepakeičiamas šių mikroelementų šaltinis. Bijūnų šaknys taip pat pagelbėja kepenims. Jos įeina į įvairių mišinių sudėtį, nes padeda harmonizuoti margainių, ciberžolių ir juodųjų pipirų veikimą. Ajurvedoje šie augalai aprašyti kaip šildantys ir sausinantys gleivinę. Ilgai juos vartojant būtina atsvara, vadinasi, reikia augalų, kurie šaldo ir drėkina gleivinę. Tokį vaidmenį atlieka dilgėlės, gysločiai, medetkos ir bijūnai. Naudodami augalų mišinius vienu metu nušauname du zuikius – mišiniai tampa saugesni, jų poveikis būna efektyvesnis, nei vartojant atskirai kiekvieną augalą. Kepenų veiklą skatinančių augalų mišinius būtina vartoti valgant, o ne prieš tai ar po to. Valgant šie produktai gerina virškinimą ir kepenų veiklą. Jie netrukdo medikamentams, kuriuos gydytojas būna paskyręs nuo gretutinių ligų, priešingai – padeda neutralizuoti pažeidimus, atsiradusius dėl vaistų vartojimo.

V.Skirkevičius įsitikinęs, kad teisingai pasirinkto augalų derinio pastovus vartojimas leis sustiprinti kepenis bei užtikrinti sklandų jų darbą. “Tokiu būdu toksinams galima užtverti kelią į žmogaus organizmą, užtikrinti gerą savijautą ir pakankamą energiją, kuri šiuolaikiniame gyvenime yra būtinas atributas. Padėkite savo kepenims ir jos jums tikrai atsidėkos sklandžiu viso organizmo darbu”, – sako fitologas.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: