Socialinio dialogo perspektyvos teisėsaugos srityje 2022 metais

Socialiniam dialogui Lietuvos teisėsaugos profesinių sąjungų veikloje gerinti Lietuvoje buvo įgyvendintas Norvegijos finansuojamas projektas „Socialinio dialogo procedūrų ir bendradarbiavimo plėtojimas teisėsaugos tarnybose“. Jį įgyvendinusios Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė ir jos patarėjas, vienas šio projekto Lietuvoje organizatorių, Artūras Černiauskas išskyrė pasiektus rezultatus ir perspektyvas 2022 metams.

„Kolegų iš Norvegijos patirtis išties naudinga ieškant sprendimų problemoms, su kuriomis susiduria mūsų profesinės sąjungos. Jų tikrai yra – susiduriame tiek su kompromiso ieškoti nenorinčiais darbdaviais, tiek su nedideliu institucijų vadovybių lankstumu. Tam tikrų trikdžių darbui kyla ir iš profesinių sąjungų atstovybių pusės. Puiku, kad remdamiesi tarptautine praktika mokomės tobulėti ir judėti pirmyn“, – situaciją apžvelgia A. Černiauskas.

Jo teigimu, projektas jau prisidėjo prie pirmųjų rezultatų siekimo. Norvegijos atstovai išanalizavę socialinio dialogo situaciją Lietuvoje pateikė rekomendacijas, kokiomis kryptimis profesinės sąjungos turėtų veikti, inicijuoti pokyčius.

Tarp pateiktų rekomendacijų – siūlymas darbuotojų darbo užmokestį apibrėžti ne tik įstatymiškai. Norvegai pristatė jų veikloje taikomą metodą, kai užmokestis, jo didėjimas, priedai darbuotojams gali būti apsprendžiami per dialogą, derybų tarp vadovybės ir profesinių sąjungų metu – tai suteikia daugiau lankstumo. LTPF atstovai teigia, kad apie šį metodą jau kalbama susitikimuose su institucijomis.

Taip pat, pradėta svarstyti apie profesinių sąjungų – kitaip tariant, darbuotojo, – atstovo įtraukimą į nuolatinį įstaigų valdymą. Tai reikštų, kad toks žmogus nuolat dalyvautų įstaigos sprendimuose dėl darbuotojų, tiesiogiai atstovautų darbuotojų balsą ir poreikius. Kaip pabrėžia A. Černiauskas, tai būtų itin naudinga svarstant metinį biudžetą, profesinių sąjungų atstovo dalyvavimas padėtų priimti naudingiausius sprendimus abiems pusėms.

Dar viena kryptis, kuria link pagal norvegų rekomendaciją judės LTPF – tai galimybė darbuotojams paskirti daugiau laiko profesinės sąjungos nario veiklai, mokant tą patį darbo užmokestį. Galimybė užsiimti veikla darbo laiku, o ne viršvalandžiais, skatintų kokybiškesnį profesinių sąjungų darbą ir didesnį narių įsitraukimą į jį.

„Šiais metais turime daug planų socialinio dialogo su darbdaviais, su institucijų vadovybėmis gerinimui. Greitai baigsis dalies kolektyvinių sutarčių galiojimo laikas, reikės jas atnaujinti. Kadangi kai kurios jų priimtos vėliau, nei kitos, pasenusias naujindami galėsime taikyti pasiteisinusių sutarčių metodus, įtraukti naujus punktus. Plačiau kalbėsime apie mamadienių, tėvadienių įteisinimą. Pavyzdžiui, siūlysime tėvams, auginantiems vieną vaiką, bent kartą per ketvirtį suteikti laisvadienį“, – planais dalinasi LTPF pirmininkė L. Soščekienė.

Tai, kokią socialinio dialogo kultūrą yra išvystę norvegai, anot L. Soščekienės, yra šimtmečio praktikos rezultatas. Lietuvai skaičiuojant vos kelias dešimtis tos praktikos, dar jaučiamas  socialinės partnerystės kultūros trūkumas.

***

Norvegijos per Norvegijos dotacijų mechanizmo 2014-2021 programą „Socialinis dialogas – orus darbas“ remiamas projektas

Supported by Norway through the Norway Grants 2014-2021, in the frame of the Programme „Social Dialogue – Decent Work”