Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ jau trečius metus vykdo socialinį eksperimentą „Konteinerio krata“. Paprastas praktinis patikrinimas leidžia įvertinti gyventojų rūšiavimo įpročius be apklausų ar išankstinių nuostatų – per realų rūšiavimo konteinerių turinį.
Eksperimento organizatoriai sukvietė Panevėžio gyventojus savo akimis pamatyti, kokios atliekos iš tiesų patenka į rūšiavimo konteinerius ir kokios klaidos pasitaiko dažniausiai.
Nors net 93 procentai Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kaip teisingai rūšiuoti, teorija nuo praktikos dažnai skiriasi. Panevėžio centre atliktas eksperimentas „Konteinerio krata“ parodė – didžiausia problema šiandien yra ne žmonių noras rūšiuoti, o atliekų kokybė.
Keptuvės, seni drabužiai, pjūklas ir netgi automobilių detalės. Ne, tai ne sąvartynas – tai turinys, kurį panevėžiečiai išmeta į geltonuosius pakuočių konteinerius.
Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ inicijuotas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad Panevėžio apskrityje atliekas visada rūšiuoja 70 proc. gyventojų, dar 23 proc. teigia tai darantys dažniausiai, tačiau ne visada. Tik 5 proc. gyventojų pripažįsta rūšiuojantys retais atvejais, o visai nerūšiuojančių Panevėžyje – vos 2 proc.
Po eksperimento visos atliekos buvo sudėtos į skaidrias talpas. Ši edukacinė instaliacija Saugos aikštelėje panevėžiečiams vizualiai primins apie kasdienius sprendimus, kurie lemia, ar šiukšlė taps nauju daiktu, ar tiesiog liks gulėti sąvartyne.
