Socialinis nerimas – suvaldomas popandeminis baubas

„Atleisk, negaliu susitikti, turiu daug reikalų“, „Negirdėjau tavo skambučio“, „Blogai jaučiuosi, šiandien niekur neisiu“ – išgirdę šias ir panašias frazes sukluskite – galbūt jūsų artimasis patiria socialinį nerimą.

Socialinis nerimas – tai sutrikimas, į kurį dažnai numojama ranka, tačiau, tinkamai nesureagavus, rizikuojama rimtesnėmis psichikos sveikatos problemomis. Nerimą patiriančiam asmeniui gali pasireikšti tam tikrų socialinių situacijų vengimas, atsiribojimas. Svarbu laiku pastebėti simptomus, nes jie gali stiprėti.

Socialinio nerimo simptomai

Anot šeimos gydytojų, dažniausi socialinį nerimą išduodantys fiziniai simptomai – padidėjęs pulsas, veido paraudimas, pagausėjęs prakaitavimas, balso ir kūno drebulys, krūtinės spaudimas, raumenų įsitempimas, galvos svaigimas, pykinimas ir kt. Taip pat dažnai pasireiškiantys emociniai ir elgesio simptomai – nepažįstamų situacijų ir žmonių vengimas; baimė suklysti, patirti gėdą, nepripažinimą; blogiausio galimo scenarijaus tikėjimasis socialinėse situacijose ir kt.

Amerikos nerimo ir depresijos asociacija informuoja, kad negydomas socialinis nerimas gali trikdyti šeimyninį gyvenimą, socialinių ryšių kūrimą, mažinti pasitikėjimą savimi, apriboti darbo našumą. Tokie veiksniai sukelia piktnaudžiavimo alkoholiu, depresijos ir savižudiško elgesio riziką.

Artimųjų palaikymas padeda mažinti socialinį nerimą

Socialinis nerimas dažnai pasireiškia jau vaikystėje susidūrus su įvairiomis socialinėmis situacijomis. Deja, vaikai retai sulaukia reikiamos pagalbos, nes socialinis nerimas klaidingai priskiriamas drovumui, „iš kurio išaugama“. Vėliau, net pusė paauglių patiria nerimą bent keliose socialinėse situacijose, tačiau dažniausiai nesikreipiama į specialistus, vengiama dalytis patiriamu psichologiniu diskomfortu. Parama tampa ypač svarbia, kai jaunuolis išgyvena stresą ir nerimą keliančią situaciją. Dėl šios priežasties aktualus šeimos, bendraamžių, draugų, kitų svarbių žmonių vaidmuo mažinant socialinį nerimą.

Merginos dukart labiau jaučia stiprų nerimą nei vaikinai

2021 m. „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojo“ žurnale, gruodžio mėnesio numeryje, publikuotas 2018 m. Lietuvos mokyklose atliktas tyrimas: „Vaikinų ir merginų socialinio nerimo sąsajos su socialine parama“, kuriuo siekta įvertinti vaikinų ir merginų socialinio nerimo stiprumą bei kaip jie vertina gaunamą socialinę paramą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad 67,4 proc. merginų turi stipriai išreikštą nerimą ir pasižymi stipriai išreikštu vengimu (17,6 proc.), lyginant su vaikinais. Merginos dukart labiau jaučia stiprų nerimą ir triskart dažniau vengia įvairių socialinių situacijų. Pastebėta, kad merginos ir vaikinai, nurodę, kad jaučia didelę draugų, šeimos ir kito svarbaus asmens paramą, rečiau patiria stiprų nerimą. Jie taip pat rečiau vengia socialinių situacijų. Taigi, tyrimą atlikusios mokslininkės pateikia išvadą, kad jaunuolio priklausymas bendraamžių grupei, artimų draugų ir šeimos pripažinimas, yra kertinis akmuo siekiant išvengti socialinio nerimo ir socialinių situacijų vengimo.

Nors paaugliai dažniau išsikalba su bendraamžiais, tėvai neturėtų likti nuošalyje

Stiprų socialinį nerimą ir vengimą patirantys paaugliai ieško draugų arba kitų svarbių asmenų paramos ir rečiau kreipiasi į šeimos narius. Tėvai daugiausia įtakos turi ankstyvoje vaikystėje, kai socialinis nerimas ir vengimas pradeda formuotis. Vėliau, paaugliai dažniausiai bendrauja su bendraamžiais, todėl iš jų tikisi daugiausiai palaikymo. Jiems lengviau dalytis problemomis su bendraamžiais. Norint padėti paaugliams sumažinti socialinį nerimą, tėveliams patartina skirti daugiau laiko ir kantrybės bendraujant su paaugliais, vengti kritiško nusistatymo ir piktų pamokymų. Rekomenduojama įsijausti į jauno žmogaus mąstymą, kad paauglys drąsiau atvertų savo pasaulio duris ir lengviau išsikalbėtų.

Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl svarbu suvokti, kad socialinio nerimo baubas gali įgyti skirtingas formas. Įtarus šį sutrikimą, medikai rekomenduoja pradėti problemos sprendimą nuo asmeninio pokalbio su galimai socialinį nerimą patiriančiuoju jam jaukioje aplinkoje. Tačiau pokalbiai su artimaisiais ne visada gali padėti išspręsti problemą. Patiriant stiprų socialinį nerimą, gali tekti ieškoti profesionalios šeimos gydytojo arba psichologo pagalbos.

*Nacionalinis socialinio nerimo centras pateikia „The Liebowitz Social Anxiety Scale“ klausimyną (anglų kalba), kuris gali būti pirmuoju žingsniu siekiant identifikuoti patiriamą socialinį nerimą: https://nationalsocialanxietycenter.com/liebowitz-sa-scale/